2010 m. vasario 12 d., penktadienis

Some Kind Of Wonderful (1985)


Rašau, kol įspūdžiai dar karšti ir švieži, šito filmo nepaminėti negalima. John'o Hughes'o pavardė pradžioje davė gerą startą, o paskui pasiekiau palaimos viršūnę. Aišku, stilius lengvai atpažįstamas, padauža ir jos geriausias draugas, kita mergina, ilgai slėpta meilė ir vis dėl to.. Man niekada neatsibos tie pagražinti realybės variantai; kai vaikinai nežiūri vien į tavo dailų veidelį, bet patinki jiems dėl kitų priežasčių. Pasistengiau neprasukti ir nepažiūrėti kuo viskas baigiasi. Mary Stuart Masterson (pirmas mūsų susitikimas- "Fried Green Tomatoes, paliko labai gerą įspūdį), vaidina berniokišką, netašytą mergiotę, kuri myli geriausią draugą- Eric Stolz, kurį matau pirmą kartą. Atsižvelgiant į laikmetį, vyručiai, drąsiai galiu teigti- atradau naują Mickey Rourke... Jis tooooks mielas savo strazdanotu veidu, tiesia nosim ir mėlynom melancholiko akim.. Jis menininkas, kurį tėvas nori matyti koledže, tik paties jo ten nė biškio netraukia. Yra pametęs galvą dėl mokyklos gražuolės, ir, kad ir kaip Wats desperatiškai stengiasi atvesti į protą, nieko neišeina, tad belieka padėti vykdyti "kabinimo" planą. Varge, padėt mylimajam siekti kitos.. Dalyvauti pasimatyme kaip vairuotojai, rinkti dovaną ir dar tos bučinio pratybos garaže. Jėzau, kokie bernai vėplos, kad nepastebi, kaip merginos išdžiūti baigia dėl jų. Filmas kupinas klyno juokelių nesudarkyto humoro ir juokingų situacijų. Ypač linksmas pagrindinio veikėjo palikimas po pamokų, kuris tikisi pamatyti savo svajonių objektą, bet čia sėdi mokyklos skinhedas ir jo gauja- Is it detention class? No, it's your mother's home. Beveik girdi, kaip gargteli jo adomo obuolys :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą