Wierd Science (1986)

Man čia buvo paskutinė dėmesio verta John'o Hudges'o komedija. Kadangi buvau apsėsta 80's dvasios, sužiūrėjau ir šitą, nors labai abejotinos meninės vertės. Apie ką- juokinga, kvailoka istorija apie du misfitus, kurie, neturėdami jokių šansų pasikabinti po gražia paną, nusprendžia tokią.. sukurti. Procesas primena Frankenšteino parodiją, atliekamos specialios apeigos ir didžiakrūtė barbė virsta įspūdinga gražuole. Ji padeda vaikinukams tapti populiariems, suteikia pasitikėjimo savimi, bet pabaiga tokia pat- vaikai, esat puikūs tokie kokie esat.Toks lengvas filmukas geram laiko praleidimui. Šmėžuoja jau nekart matytas Anthony Mitchell Hall, taip pat pamatome jauną Robert Downey Jr., kuris vaidina bukagalvį engėją. Nors pilna nesąmoningų situacijų ir dar absurdiškesnių sprendimo būdų, kažkodėl bendro vaizdo tai negadina. Jei taip daroma šiais laikais, filmas atsiduoda absurdu ir lipdoma šūdfilmio etiketė. O čia viskas taip miela, kvaila, bet miela.

Pretty in Pink (1986)

Ir vėl 80-ųjų pažiba Molly Ringwald. Visų šitų romantinių komedijų fabula tokia pati, sunku kažką pasakyti nesikartojant. Ji milea, protinga, bet neturtinga. Jis labaiiiiii mielas, linksmas ir turtingas. Jų draugų ratas skirtingas, pomėgiai, gyvenimo būdas- tuo labiau. Bet meilė nežiūri nieko. Dar esama ir trečio asmens- ekscentriško ir juokingo, bet ne mažiau svarbaus- t.y. geriausias draugas Dewkie. Rutuliojasi meilės trikampis, ir, jei filmuose mergina dažniausiai pasirenka savo socialinio sluoksnio vaikiną, šįsyk pereinama į aukštesnį lygmenį. Tuo labai papiktinti daugelis internautų, kurie priskyria šią juostą prie nevykusių vien dėl pabaigos. Com'on, juk čia Andrew McCarthy! Jo šypsenai negalima atsispirti!

Ferris Bueller's day off (1986)

Filmas visiems, kas tingi eiti į mokyklą ir kiekviena proga ieško būdų, kaip pasidaryti sau laisvą dieną. Per visą filmą vargšas direktorius vaikosi padaužą Ferr'į, kuris su dviem draugais nusprendžia kiek pailsėti ir praleisti pamokas.

Įžūlumas ir išradingumas padeda išsisukti iš tokių situacijų, kur jau galvoji- na, jau pakliuvai paukšteli. Bet gauja išlipa sausa iš vandens ir leidžiasi į naujus nuotykius. Negali nepaspaudęs pauzės išeiti į kitą kambarį ar tualetą, nes garantuotai kažką praleisi!

Sixteen candles (1984)

Diena prasideda tiesiog šūdinai- tavo 16-asis gimtadienis, o niekam nė motais. Su tokia pradžia nieko gero negali tikėtis ir mokykloje (jei gali kažko tikėtis tokioj vietoj)..
Pamokos metu mestas raštelis, savaime suprantama, apie bachūrą, užuot pasiekęs adresatą, pakliūva pas patį laiškelio turinį, esmę, pagrindinę mintį, vadinkit kaip norit, žodžiu- pas JĮ. Populiarus vaikinas sužino, kad patinka merginai, apie kurios egzistavimą nė nenutuokia. Jm pasidaro smalsu.

Toliau nėra ko pasakot, suktų siužeto vingių čia nėra, tiesiog dar viena paauglių meilės istorijėlė. Turinį papildo keli įdomūs personažai- girta sirgalių šokėja ir geek'as Anthony Mitchell Hall. Nors tematika tokia pat, Johnas Hughesas kiekvieną sykį randa būdų kaip pateikti tą meilės istoriją nenuvalkiotaii. Visi jo filmai turi tą pačią jaukią atmosferą, dėl kurios tampa neįkainojami.

Angel heart (1987)

Pradėjau žiūrėti, paskambino draugas ir išvarėm į Kauno naktis atsimenu. Pasibastėm, nusivylėm, parvežė namo ir galvoju, reik užbaigt, nes to ką pamačiau, neužteko, siužetas įtraukiantis ir jei ne ta yda prasukinėt filmus, pabaigos būčiau gavus šaltą dušą ir sušukus wow!

O dabar santūriai pagalvojau- čia tai bent.

Mickey Rourke, būdamas jaunas, buvo tikras gražuolis, tai buvo viena priežasčių, kodėl pažiūrėjau "Angel heart". Čia antras atvejis, kai filmą įkyriai demonstravo BTV, o aš, paniekos kupina televizijos rodomai programai, jo nepastebėdavau. Be reikalo.

Kas mėgsta mistiką, čia tikras perliukas. Į detektyvą krepiasi paslaptingas ponas, prašydamas surasti vieną jam skolingą žmogų. Atrodo, niekuo neypatinga užduotis, bet greitai virsta gyvybės ir mirties klausimu. Vienas po kito miršta apklausti liudininkai, kažkas jį persekioja, laiko lieka vis mažiau..

Hitchcockas sakė, kad norėdamas pastatyti gerą filmą, turi pasitelkti suspensą- sukurti įtampą, neleisti žiūrovui atsipalaiduoti, priversti nervintis. Čia to apstu. Pabaigai patarimas- neprasukinėkit. Antraip bus kaip tada, kai žinai, ką gausi dovanų Kalėdoms- smagu, bet nežinant smagumas dvigubinasi...

Rumble fish (1983)

Motociklai, greitis ir merginos.. Tegul trys žodžiai nesuklaidina jūsų, tai nėra dar viena paviršutiniška ir kvaila istorija apie gatvių erelius, kuriems svarbiausia parodyti, kokie jie krūti. Aišku filme visa tai pamatysime, bet F.F.Coppola norėjo mums parodyti ne tai.Filme daug simbolikos, vis pabrėžiamas bėgantis laikas, kiekvienam kambary pakabinta po laikrodį, todėl nori nenori atkreipi dėmesį.Iš Kalifornijos parsiranda pagrindinio veikėjo brolis, tikra legenda, visiems geriau žinomas kaip Motorcycle Boy. Tik grįžta jis kažkos pasikeitęs, nuolat kalba kaip nereikšminga visa tai, kuo anksčiau jis gyveno- tai yra gaujų muštynės, motociklai.. Mes tik mažos žuvytės, sumestos į akvariumą ir priverstos kovoti tarpusavyje,- sako jis. Policija netiki jo atsivertimu ir neišleidžia jo iš akių nė akimirkai, taigi gero nelauk. Vaikinai sukasi išties nieko gero nežadančioj aplinkoj- vien ko vertas Dany Hopper suvaidintas alkoholikas tėvas. Su tokiu gyvenimo būdu- lakstymas gatvėm ant mocų, gaujų peštynės baigiasi dvejopai- esi greitas ir negyvas arba tupi į cypę. Prasmei ieškoti pasirinkta ideali terpė.Filmas nespalvotas, spalvos "įjungiamos" tik keletą kartų, todėl nepražiopsokit. Kas mėgsta įdomų scenarijų ir daug analizuot, ieškot gyvenimo prasmės, tam labai patiks. Kuo sunkesnės gyvenimo sąlygos, tuo labiau aktualus šis klausimas.

Diner (1982)

Pažiūrėjau, nes labai žaviuosi Mickiu Rourke... jaunystėje. Dabar iš jo teliko pasidėvėjus bokso kriaušė, bet dar prieš 15-20 metų jis tikrai priversdavo širdis plakti smarkiau.. Šeši jaunuoliai pasitinka naują dešimtmetį, į pabaigą ritasi 1959-ieji. Veiksmas daugiausia rutuliojasi vietinėj užkandinėj, dieve kaip man jos patinka! Maži staliukai prie lango, pažįstamos padavėjos ir ore tvyrantis skrudintų bulvyčių kvapas. Taigi vaikinai diskutuoja apie muziką, merginas ir šiaip gyvenimą. Vienas- į alkoholizmą linkęs turtingų tėvų sūnelis, kitas greitai ruošiasi vesti ir rodo pirmuosius drebančių kinkų judesius (surengt jaunajai viktoriną apie futbolą- kur tai matyta?), kitas nesutaria su žmona. Jie jau ne paaugliai, metas suagti, ir tai ypač neramina. Surinkta jaunų, daug žadančių aktorių puokštė , be Mickey, čia dar matome Kevin Bacon, Steve Guttenberg, Rob Lowe, Daniel Stern. Keista, tiek potencialo, o nei vienas jų nepasiekė stulbinmų karjeros aukštumų: Mickey tiesiogine šio žodžio prasme pametė veidą besiboksuodamas, Steve paskendo Policijos akademijos klouniadoj, Rob Lowe, turėdamas tokį mielą veiduką, neturėjo jokios uoslės ir filmavosi vienam šūdinam filme po kito. Apie D.S. iš vis nekalbu (Calkinas jį nukankino, žiauru buvo žiūrėt). Nežinau, ar susidarėt kokį vaizdą apie ką aš čia, bet tkrai patariu pažiūrėt, pamilsit šitą filmą. Jis apie tai, kaip greitai bėga laikas. Vieną dieną tenka suagti ir prisiimti atsakomybę, ne tik už save, bet ir už kitus.

Heat (1995)

Reikia ypatingos nuotaikos, norint pažiūrėti veiksmo filmą, kriminalinį trilerį. Nėra jie mano arkliukas. Bet reikia šviestis visuose žanruose, todėl galų gale pažiūrėjau "Heat. Malėsi malėsi jis televizijos programose, sukilo smalsumas, kas čia per?...

O čia kvapą gniaužianti dviejų kino grandų akistata- Pacino prieš Robertą de Niro, teisingumas prieš įstatymo laužytojus.

Iki Dark Knight čia buvo geriausias bano apiplėšimas, iš įtampos nerandi sau vietos. Nuolat palaikau blogiečius, tai žiauriai jaudinausi, kad tik negautų vargšai kulkos, nes atmosfera kaip reikiant buvo užkaitus, situacija nepavydėtina.

Taip pat niekur nemačiau tokios originalios situacijos- policininkas ir nusikaltėlis sėdi prie vieno stalo užkandinėj, civilizuotai šnekasi, jokių įžeidinėjimų, jokių junky mother fucker I will kick you in the nuts. Paprasčiausiai išdėstoma pozicija- leitenantas nepasiduos, kol nepričiups vagies, o McCauley nemes, ko pradėjęs. Esat matę ką nors panašaus?

Awakenings (1990)

Užsispyręs gydytojas ieško naujų būdų, kaip pažadinti ligonius iš erkinio encifalito sukeltos komos. Robinas Williamsas dramose man žymiai geriau žiūrisi, nei komedijose, kur darkosi ir pokštai atsiduoda vulgarumu ir beskonybe. Taigi jis stengiasi, stengiasi, ir galų gale jam pavyksta, bet.. visada atsiranda BET.

Jo atkapstytas iš letargo pacientas- mūsų visų mylimas de Niro. Koks talentas, negaliu atsižavėti jo įvairiapusiškumu. Turbūt bet ką galėtų suvaidinti. Jo personažas, pabudęs iš komos po 30 metų, viską mato 10-mečio akimis. Viskas nauja, jis džiaugiasi kiekvienu menkniekiu, kartais net širdį suspaudžia. Viva la vida- toks jo šūkis. Gaila tik, kad laimė netrunka amžinai, kai kam ji ypač trumpa.

Falling in love (1984)

Pažiūrėjau dėl dviejų puikių aktorių, daug kartų minėto Bobio ir Meryl Streep. Du vidutinio amžiaus žmonės susipažįsta metro, susidraugauja ir pamilsta vienas kitą. Bet abudu vedę, todėl asmeniniai įsipareigojimai neleidžia įsiplieksti aistrai.

Tai brandi meilės istorija, kadangi veikėjai ne jaunikliai, nėra staigaus šuolio, viskas parodyta nuosekliai, turėjau abejonių, ar visgi jie liks kartu. Sunku pasakyt, kokiai auditorijai skirtas šis filmas. Jauni žmonės tikrai nesusidomės, o vedusiems gali kilti pavojingų minčių. Bet vis tiek, pažiūrėkit prieš Kalėdų šventes, nes būtent šiuo metų laiku prasideda ir baigiasi ši istorija. Nuteikia šventiškai.

The Untouchables (1987)

Dar vienas filmas apie apsukrųjį Al Capone, nu ir spėkit kas jį vaidina? Robert de Niro. Išvaizda beveik prilygsta originalui, turiu pripažinti, iš karto nė nepažinau. Sunku pasakyt, kokiu charakteriu pasižymėjo žymusis nusikaltėlis, bet Bobis suvaidino jį kaip linksmų plaučių vyrioką, kuris, esant reikalui, parodo, kas čia vadovauja.

Taip pat vaidima legendinis Džeimsas Bondas Sean Connery ir akmenveidis Kevin Costner. Sakau akmenveidis, nes jo vaidyba vis tokia pati, sustabarėjusi, nieko naujo neparodo. Nagi, Kevinai!

Labai stiprus garso takelis, ir šiaip filmas suręstas neblogai. Liejasi kraujas, žūsta teisėsaugos pareigūnai, bet teisingumas eina į priekį. Sunkiai, bet eina.

Goodfellas (1990)

As far back as I can remember, I've always wanted to be a gangster,- taria paauglys berniukas ir prasideda M.Scorceze kriminalinė drama, kur žiba monumentalusis R. de Niro, Joe Pesci ir Ray Liota.

Palengva atskleidžiama, kaip paauglys įsisuko į mafijos gretas ir ėmėsi nešvarių darbelių. Pradėjęs kaip narkobiznio vyrukų pasiuntinys, įgyja jų pasitikėjimą po melagingų parodymų teisme ir iškyla į pačias viršūnes. Narkotikai, dideli pinigai, godumas, pagundos, godumas, išdavystės.

Juosta gan ilga, bet žiūrėti filmus apie tą socialinę grupę, kurios nematome, įdomu. Juokinga, kai apvilta mergina, Ray Liot'ai nepasirodžius restorane, atvažiuoja ir duoda jam pipirų visų jo draugų akivaizdoj. Užstrigęs liko Pesci veikėjas, karštakošis neurotikas, kuris drasko kitiems akis ir nesiskaito su niekuo. Bet tai lyg vaikščiot plonu ledu, mafiozų autrys jautrios.

Geras kriminalas, kurioj policija anauiptol nevaidina svarbaus vaidmens :)

Deer hunter (1978)

Vienas pirmųjų filmų apie Vietnamo karą, Amerikai neliko nieko kito kaip žemai jam nusilenkt ir kaip saldainius vaikams išdalint krūvą apdovanojimų.Istorijoje aš nelabai nusimanau, sako čia esama poros neatitikimų, bet kam jie rūpi. Filmas ilgas (3 val), tad reikia susikaupti, nes žiūrėt per kelis kartus nepatartina- pažeidžiamas vientisumas.

Žmonės niekuo neišsiskiriantys- mažo miestuko metalo liejyklos darbininkai, kurių monotonišką kasdienybę visam laikui sudrumsčia šaukimas į karą. Šiaip nelabai supratau filmo pavadinimo, prie ko čia tie elniai? Na yra medžioklės scena, bet šuo turbūt ne čia pakastas. Matyt čia kokia simbolika.

Pirma filmo valanda praslenka sunkiai, nieko ypatingo nešvyksta, atšokamos vestuvės, užtat antroji.. Rusiška ruletė ponai, mirtis arba gyvenimas, jūsų eilė šauti. Iš įtampios sunku buvo nusėdėt ant kėdės.

Muziką kūrė garsusis John Williams, dainos Cavatina klausiausi gal 100 kartų. Muzika gal net geriau išryškina praradimo motyvą- ne tik sveikatos, gyvybės, bet ir apskritai-kasdienybės. Niekas nebebus taip, kaip anksčiau.

Taxi driver (1976)

Istorija apie nepritapėlį Trevį Bicklą, kurį kamuoja nemiga ir kuris dirba taksistu kone visą parą. Vyras vežioja visokius šizikus ir kasdien žiūri į tikrą mėšlyną- Niujorko pogrindinį pasaulį- kekšes, sutenerius, narkotikų dilerius ir kitas atmatas.

Trevį kamuoja vienatvė, nenusiseka santykiai su rinkimų kampanijos darbuotoja, pasipūtusia gražuole, pamažu ima stogas važiuot.. Pamatome garsiąją sceną prieš veidrodį "ar su manim kalbi" ir baigiama kruvinu finalu. Galima kalbėti ir kalbėti apie šią Martino Scorsese juostą, man čia viskas buvo tobula. Nerealus Bernard Hermann garso takelis, ta saksofono muzika užburia. Mažas žmogus norėjo tapti Kažkuo. Tikra kino klasika, rekomenduočiau pažiūrėti kiekvienam.