Sunku patikėt, kad čia talentinga ranka mosikavo Timas Burtonas, kas bent kiek susipažinęs su jo kūryba, supras apie ką kalbu.
No dark, nėra šiurpulių, atmosfera šviesi ir optimistiška. Bet kartais gerai paeksperimentuoti. Vilis visada skeptiškai žiūrėjo į pasakorių tėvą; fantastiškos istorijos kėlė jam vien susierzinimą. Juk gyveni čia ir dabar, kokios dar raganos, vilkolakiai? Ir štai tėvas guli mirties patale, ir Vilis eilinį kartą klausosi pasakų apie jo gyvenimą ir žmones, kuriuos sutiko. Bet gal čia yra žiupsnis tiesos? Mielas. Šiaip fantastiką vertinu atsargiai, man tai atrodo vaikiška ir
traukia prie Hario Poterio, bet viskas labai subtilu ir
neperdėta. Duobėtas kelias į mylimos merginos širdį, darbas cirke ir garbstomas poetas, per kelerius metus tesukūręs vieną eilutę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą