2011 m. kovo 16 d., trečiadienis

Alien (1979)

Nesenstanti klasika, štai praėjo daugiau nei 30 metų, bet kino pramonė nesukūrė nieko geresnio. Kosmoso pabaisa milžiniška galva šiepia nasrus, žybsi daugybė aštrių dantų, nelyginant peilių, varva gleivės,- Svetimas vis dar kursto nugara lakstantį šiurpą ir baimę. Kosminis laivas gauna pagalbos pranešimą ir nusileidžia nežinomoje planetoje. Kai komandos narį užpuola ateivis, visi stengiasi kuo greičiau išsiaškinti, su kuo turi reikalą. Bet jie nė nenumano, kas jų laukia.. Nežinau, kiek sykių esu mačius, užaugau su šitu šedevru. Vaikystėje jis man keldavo malonų šiurpą ir susidomėjimą, žąsies oda buvo pastovi būsena. Dažnai fantastiniai filmai su ateiviais pasmerkti žlugti dėl juokingo ateivių pavidalo, kūrėjai tempia gumą, kuo ilgiau jų neparodyti, bet Ridley Scott ne toks; talentinga jo ranka sukūrė monstrą, lengvai atpažįstamą bet kokios amžiaus grupės žiūrovui, antrą dalį žiūrėjau su močiute, che :) Tęsinys Aliens (1986), kaip nekeista, taip pat puikus, juk to ėmėsi ne mažiau garsus kino liūtas James Cameron. Šįkart įgula geriau pasiruošusi sutikti pabaisą, paruošti specialūs liepsnosvaidžiai, bet ar to užteks? Aišku, nebūtų James, jei nebūtų įkišęs keleto už širdies griebiančių momentų (berniukas, prašantis jį nužudyti), bet common, neužmirškit, šis vyrukas kūrė Titaniką, o ten buvo daaaaaug cukraus ir Kleenex servetėlių. Džyzis, nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad jis nešioja moteriškas kelnates.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą