2011 m. balandžio 8 d., penktadienis

Eulogy (2004)

Jei manęs paklaustų, ką mėgstu iš dabartinių aktorių moterų, tai neabejotinai pasakyčiau- Zoe Deschanel. Natūrali, miela ir juokinga, kiekvienas filmas su ja- grynas malonumas. Giminaičiai susirenka į šeimos patriarcho laidotuves. Iš lėto, iš lėto ima kilti erzelys, visi žinom kokie tie giminės susitikimai būna- didelė koncentracija žmonių, kuie jaučiasi esą ne vietoj ir ne laiku. Mylimiausias sūnus slepia savo pornografinio pobūdžio karjerą, viena seserų paskelbia apie savo vestuves su kita moterim, kas iššaukia tikrą furorą, dar kita sesuo laiko savo šeimą taip prispaudusi, kad nei vyras, nei trys jos vaikai nedrįsta pyptelt. Viso to centre Keitė, įpareigota mirusiojo, turi parašyti atsisveikinimo kalbą, rasti gerą žodį apie senelį, išties keistą asmenybę. Filmas pakelia nuotaiką, likusi diena nušvinta; panašus į Death at the Funeral, tik čia humoras dar juodesnis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą