Bernhard Schlink padarė, rodos neįmanomą dalyką. Kai jau atrodė, kad E.M.Remarque ir E. Hemingway išsėmė viską, kas liečia pirmojo ir antrojo pasaulinio karo baisumus: emigracija, koncentracijos stovyklos, genocidas ir t.t., jis štai ėmė ir papūtė iš kitos pusės- romanas "Skaitovas" dvelkia novatoriškumu, turi stiprų psichologinį pamatą; užuot gilinęsis į tiesiogiai nukentėjusiuosius, pavaizdavo 15 metį Michaelą Bergą, kuris pasijuto prastai ir apsivėmė gatvėje. Tada priėjo nepažįstama moteris ir jam padėjo. Užsimezga romanas, turėsiąs įtakos visam likusiam jo gyvenimui. Perskaičius knygą, nebelieka jokių staigmenų, viską žinai iš anksto, be to, žiūrėti gauni atidžiau, kritiškiau. Kate Winslet, kaip aktorė, nuėjo didelį kelią, man ji visuose filmuose patinka, nes geba varijuoti ir nesikartoti. Hanos Šmic vaidmuo jai tiko, priekaištų būti negali. Michaelą suvaidinęs bachūriukas turbūt tyčia parinktas toks mėmė išsižiojėlis, kad būtų atskleista moters įtaka jam. Hana dominuojanti, jos valdžia paaugliui stipri, nepajudinama, bet neprimestinė. Pasigedau ginčų, čia parodytas vos vienas stipresnis, nes jų eigoje atsiskleisdavo, kas čia vadovauja. Filme tai kiek tiesmukai metama- pirma skaitom, paskui mylimės; valdžią derėtų atskleisti smulkiom detalėm, tuo labiau, kad laiko atkarpa, vaizduojanti jų santykius, buvo ilgoka. Geresnio aktoriaus už Ralph Finnes nebuvo įmanoma rasti, jis turi savybę nutaisyti tą kenčiančio, nelaimingo žmogaus grimasą, iš pradžių buvau išsigandus, kad jis vaidins Michael'ą- studentą, tai būtų buvęs didelis riktas, bet aišku, taip nenutiko :) Pabaiga jau režisieriaus išmislyta, tas atsivėrimas dukrai man pasirodė bereikalingas, autorius aiškiai parodo, kad herojus padėjo tašką vienas: "tai buvo pirmas ir vienintelis kartas, kai buvau prie jos kapo".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą