2011 m. lapkričio 10 d., ketvirtadienis

Klute (1971)

Žiūri į Jane Fonda, ir galvoji- tokių aktorių dabar nebeturim. Bree Daniel vaidmuo- mergina pagal iškvietimą- atnešė jai pirmąjį Oskarą, man tai buvo pirmoji pažintis su kino legenda. Niekada nėra palikęs tokio įspūdžio aktorės vaidmuo... Nežinau kaip čia teisingai išsireiškus, bet apdovanojimas, bendrai paėmus, gautas už... laikyseną. Juk atrodo, tokios profesijos žmonėms iškart limpa ne patys gražiausi sinonimai- kekšė, prostitutė ir pan., asociacijos su kvaišalais, ligom ir dvasiniu nuosmukiu, bet Bree... ne tokia. Savo žavesiu atima žadą- puiki figūra, gražus veidas, neįtikėtinas stilius, elegancija- moteriškumas, kuris nuginkluoja. Galiu tik įsivaizduot, kaip ją mato vyrai. Pati istorija- neįmantrus trileris, kur žudikas paaiškėja gana anksti, bet kam tas rūpi, tai dvi Fondos valandos. Atmosfera primena Taxi driver- New York, didelis miestas, čia slepiasi daug šlykščių paslapčių, iškrypėliškų polinkių, kurie dienos metu slepiasi kontorose, po aukštas pareigas užimančiųjų darbo pažymėjimu. Kita filmo žvaigždė- Donaldas Sutherlandas, detektyvas Klute- neįsimenantis, nekaprizingas, lyg pašalinis stebėtojas, leidžia šviesti Bree; jis nėra desperatiškai aistroms pasidavęs įstatymo sergėtojas, jei tikitės tai pamatyti. Klute ir Daniel- atsitiktinai susitikę vyras ir moteris, kurie kitom aplinkybėm nusiristų iki šeimyninės buities, kažkodėl vadinamos happy endu, bet Pakula ne durnas, neleidžia šitaip sugadinti filmo. Nepamirštamas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą