2012 m. vasario 28 d., antradienis

Boogie Nights (1997)

Kam tokia trukmė, esmė ir taip tilptų į 2 val- porno filmus keičia vaidajuostės. Aštuntasis dešimtmetis, Kalifornija. Filmų suaugusiems režisierius bare pastebi kuklų vaikinuką Edį ir siūlo žvaigždės karjerą- pornofilmams jis idealus.Taip atsiranda Dirkas Digleris. Veiksmas rutuliojasi 1977-1983m., matom, kaip sekasi filmavimo grupei, kuri kaip viena didelė šeima: tėtušis Džekas, mama Amber, savo tikrą sūnų seniai praradusi nusidėjėlė, Riedučių mergaitė (kai matau Heather Graham, visad prisimenu šitą jos vaidmenį, ir kažko liūdna pasidaro), Dirkas, kuriam ima kelti grėsmę kvaišalai ir daugybė kitų. Seksas šiems žmonėms nieko nereiškia. William T. Macy gerai prijuokino- jo žmona dulkinasi su kuo papuola, o kai ją nuolat pagauna, sako : nutilk, darai man gėdą:D

2012 m. vasario 26 d., sekmadienis

The Assasination of Jesse James by the Coward Robert Ford (2007)

Amerika kaip jokia kita šalis turi nereėtą skaičių nusikaltėlių, išgarsėjusių visame pasaulyje žiaurumu, pamišimu, o neretai ir šių dviejų deriniu. Džesis Džeimsas buvo vienas jų. Bankų, traukinių plėšikas, įkūnijęs Laukinių Vakarų dvasią 1881-ųjų Misuryje. Jį suvaidinti patikėta Bradui Pittui, ir tai buvo... teisingas sprendimas. Dar niekad nemačiau tokios sukrečiančios vaidybos, nemaniau, kad šis moterų numylėtinis ir Angelinos kilimėlis taip gali, pakratė mano įsitikinimus savo naudai. Nežinia, kokie jausmai apnikdavo Džesį, kai jis nuolat keldavosi iį vienos vietos į kitą, slaptydamasis nuo teisėsaugos, bet tai ką mačiau, įtikino. Apimtas depresijos, kenčiantis nuo skausmų, paranojiškas, nujautė, kuo viskas baigsis, ta finalinė scena su apdulkėjusiu paveikslėliu atrodė kaip pasidavimas. Cassey čia pasirodė žymiai geriau už savo vyresnįjį brolį, kad mane skradžiai, Benas nevertas nė sudilusio grašio. Pataikūniškas, erzinantis, niekingas bailys Fordas tikėjosi išgarsėti, nudėjęs savo vaikystės didvyrį. Bet būti legendos žudiku nebus lengva. Operatorius žaidžia su kamera fantastiškai, akys laksto tobulais peizažais. Tikras šedevras, sugebėjęs išvengti patoso- Džesis Džeimsas nepavaizduotas kaip vargšė išdavikų auka, o jo žudikas- neaukštinamas kaip herojus. Daug įsimintinų dialogų, kuriuos leidi ir leidi iš naujo, ir vaidina praktiškai vien vyrai- dar vienas pliusas. Kerinti nusikaltėlio elegija.

2012 m. vasario 24 d., penktadienis

The Curious Case of Benjamin Button (2008)

Ką tik pasitikrinau, šiaip, dėl aiškumo, ar čia tas pats režisierius, sukūręs iki plaukų šaknų mane sukrėtusį Se7en ir Fight Club, kuris didžiausią džiaugsmą kelia 14-21m. vaikinukams (nediskriminuoju merginų, bet manau kad gerbėjų daugiau vyriškoje pusėje, moterys kažkaip nesižavi daužomais snukiais ir tikštančiu krauju). Vadinasi, tas pats. David Fincher. Kaip??? Nesakau, kad nepatiko, bet tokio stiliaus- už širdies graibstantys- intensyvumu prilyginčiau erotikai- ir per jausmus "paimančių" vengiu, bet jei jau norisi meilės dramų, geriau tokia, nei koks brangus Džonai... Suprantu, kodėl toks reitingas ir garbstymas- žmonėms patinka tokie, ašaras spaudžiantys, juk ramiau atradus savyje žmogų, kai visą dieną rėki, įžeidinėji ir kitaip išsi*isinėji. Toks holivudinis heartbreakeris, kad net nepatogu vietom; tie susitikimai, išsiskyrimai, mane ypač įsiutino vieta, kur jis palieka Deizei belekiek babkių ir išeina, nes jai per sunku rūpintis abiem.. Wtf? Kai turi tiek faneros gali pasisamdyt padėjėją ir dar padėjėjo padėjėją. O dabar prie gerų dalykų- nerealus grimas, Pitt'ą sugebėjo atsukt laiku atgal į 1997-uosiu, kai pirmą kartą pamačiau jį ant TV gido viršelio ir įsimylėjau, tada paprašiau mamos lito ir nusipirkau. Ech, vaikystė:)... Cate Blanchet-stipriai kaip visada, man vien jos balsas imponuoja, o kapitonas-menininkas buvo viršūnė, vienas puikiausių, arba man ima reikštis silpnybė raudonplaukiams :) Labai patiko ir scena jūroje, kur jie užplaukia stirtą lavonų, toks klaikumas, super! Seniai mačiau tokį darnų filmą: nesinorėjo nei prasukt, nei išjungt, neprailgo nei kiek, dėmesys was ON. Išvadoje: yra erzinančių trūkumų, bet istorijos originalumas nusveria svertą link g*e*r*a*i...

2012 m. vasario 21 d., antradienis

The Departed (2006)

Kažkada seniai unikalioj parduotuvėj unikalia kaina (3,99) pirktas DVD šiandien puikiai pasitarnavo, kai norėjosi pamatyti stilingą kraujo praliejimą- Scorsese visada tinka. Visgi turiu pripažinti, kad man trūko Martino numylėtinio de Niro. Skausmingai priminė režisieriaus ankstesnę juostą Goodfellas- mafijos galva, jaunas protegee, tik man nepatiko, kad čia daugiau simpatingų vyrų- aišku tik in general- nei Damono, nei di Caprio gerbėja nesu. Common, vyrai, gyvenantys tokį gyvenimą, tikri šunsnukiai, o čia du mamytės sūneliai, kur tokie kaip Ray Liotta? Labiausiai man patiko Ray Winston veikėjas- Prancūzas ir psichopatas Fidžis, nemokantis užrašyti žodžio pilietis, man, čia tai humoras :D Taigi vienas faras dirba under cover, įkištas, kad įgytų Costello pasitikėjimą, o kitas- paties Costello įbruktas, kad šnipinėtų, kokie farų planai. Teisėsauga ten ne tokia kaip čia Lietuvoj, kur kasdien per žinias ausis zulina Venckienė tą, Steikūnaitė aną- ten policajai nuolat lipa ant kulnų, turi žinoti, kuo gali pasitikėti, o kuo ne. Nors di Caprio vaidino persiplėšt bebaigiantį, iš įtampos valiumą ryjantį, kažkodėl man pasirodė, kad iš esmės jį užveda tokia padėtis, ypač kai vartėsi su Farmiga lovoje :D Fainas.

2012 m. vasario 18 d., šeštadienis

Aguirre, der Zorn Gottes (1972)

Vaizduojama pražūtinga Ispanijos konkistadorų ekspedicija Pietų Amerikoje 1560-aisiais; aukso ištroškęs Agirė sukelia maištą, nuverčia vadovybę ir grasinimais vedinas, stumia savo bendražygius į pražūtį Amazonės upe. Viskas dėl mitinio krašto- El Dorado. Niekada nebuvau mačiusi Nastasios Kinski tėvo- Klauso Kinski-, o jo būta talentingo choleriko; Agirė liks man atminty išverstakis beprotis, nuo kurio darosi nemalonu, ta ereliška nosis, mėsiška burna ir gero nežadantis žvilgsnis. Garso takelis kažkoks užliūliuojantis, nematomas priešas kelia įtampą, kurią sunku pakelti, baltieji krenta kaip lapai, bet beprotybei svetima baimė. Žmogaus ir gamtos priešprieša dar niekur nebuvo tokia stipri, įspūdis toks, kad jų problema visai ne indėnai. Werner Hercog fantastiškai ekranizavo šią daugiau nei 450m. senumo istoriją.

2012 m. vasario 15 d., trečiadienis

Scarecrow (1973)

Pamačius pirmus kadrus, supratau, kad filmas bus geras. Iš toli ateina vyras, lenda per tvorą, palto nugara užsikabina, jis sekundei- kitai įstringa, mataruoja kaip koks vabalas, šiaip ne taip išsprūsta. Eina toliau, nepastebi nuokalnės ir drebiasi ant pasturgalio. Taip žaviai natūralu! O toliau vystosi istorija, primenanti nėrimą į vandenį: paviršius šiltas, komfortiškas, bet nyrant giliau darosi vėsiau, vėsiau, kol atšąla.. Ir tai road movie! Argi ne puiku? Du bastūnai- turtingas ir vargšas (čia ne apie pinigus), susitinka kelyje. Maksas- piktas, šaltas ex-con'as, Francis- geraširdis, linksmuolis buvęs jūreivis. Iš pažiūros lėtas, stokojantis veiksmo, pamažu atskleidžia, koks čia Al Pacino vaidmens tikslas, paskutinės 45min nerealios. Viena geriausių dramų apie draugystę, apie sukrečiančią vaidybą nė nekalbant. Pradedu manyti, kad septintas dešimtmetis- dar neatrasta oazė; jis tikrai mano mažai ištyrinėtas, slypi daug neatrastų perlų. Gene Hackman, stovintis su užrašų knygute pabaigoje- atminty liks ilgam. Ne viskas vyksta pagal planą.

2012 m. vasario 13 d., pirmadienis

Mr. Nobody (2009)

Na štai, pagaliau. Anglų kalba ir šitokios trukmės būčiau niekada nepamačius, va ką reiškia nekabinanti pradžia; ne pirmas ir ne paskutinis toks, kuriam reikėjo second try. Jared Leto, nuo Requiem, rodos, visai nepasikeitė, tos pačios avinėlio akys ir Keno veidelis, šioj kas būtų, jeigu istorijoj. Likti su tėvu, ar su mama, kurią merginą pasirinkti (lucky bastard, kad turi iš ko rinktis), sprendimai sprendimai.. Ir visi jie atneš skirtingas pasekmes, gyvenimas pakryps 180 laipsnių kampu. Įdomi idėja, išmėginta Sliding Doors, tik čia daug nuodugniau, filosofiškiau. Man labai patiko garso takelis, išgirdau daug gerų senų dainų, kaip Buddy Holly "Everyday".. Sci-fi- mėgiamaisias mano žanras, džiugu, kad susiklostė taip, jog nepraleidau šio puikaus, nors pareikalavusio laiko (trukmės atžvilgiu) filmo.

2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

My Son My Son, What Have Ye Done (2009)

Susilaikysiu nuo vertinimų geras/prastas, filmas man liko mįslė iki pat pabaigos. Teismo jis išvengė ir dėl to, kad režisierius šūstras- Werner Herzog, o aš dar nebuvau mačius nė vieno jo filmo, tik girdėtus apie Fickarald'ą ir Agirė: Dievo rūstybė, nu kažkaip panašiai. Priežastis, kodėl pažiūrėjau, buvo DVD nukainavimas, neslėpsiu šito, papuolė kartu su Mr. Nobody (lietuviškai- nes tik tokiu būdu jį turiu šansų prisiversti pažiūrėti) ir Warrior (kad nuzulinčiau bevėpsodama į Tom Hardy, ech...:)) Nu o šitas sudomino keista istorija, bet pateikimas buvo dar keistesnis.. Prie prodiuserių- pats David Lynch, jo ranka tikrai jaučiama. Ko nesupratau- kaip čia susirinko šitiek garsių aktorių, gi juosta, švelniai tariant, abejotinos kokybės? Taigi sūnus nužudo motiną, persmeigia ją kaip šašlyką, o paskui užsibarikaduoja gretimam name. Detektyvas, apklausia jo sužadėtinę ir spektaklio, kuriame turėjo vaidinti Bredas, režisierių- kad suprasti, what a fuck is going on?Kas patiko, tai Michael Shannon vaidyba, jo jau snukis gero nežada, o visokie išsigimėliai vaidinti- kaip tik jam. Talentą turi, ateityje seksiu jo kūrybinį kelią. Iš tikro, žiūrėdamas filmus, įpranti ieškot prasmės, paaiškinimo, rakto- bet čia tik pabaigoj šauna paprasta mintis- o kam? Ar beprotybė turi paaiškinimą?Įtampa darbe, šeimoje- ir šast nutrūksta kažkoks laidas smegeninėj? Juk žmonėms dar ne to patiria, bet išlieka sveiko proto. Išvada: kartais taip jau nutinka. Shannono beprotybė slegia, baugina, žiūri susinervinęs, nežinai, ko iš jo laukti. Lyg stebėtum kaip gyvatė doroja varlę- šlykštu, bet negali nukreipi žvilgsnio...

2012 m. vasario 6 d., pirmadienis

Orgazmo (1997)

Man gėda dėl to, ką dabar padarysiu- pasidalinsiu įspūdžiais apie filmą, kurio nepatarčiau žiūrėti NIEKAM, priežastys dėl kurių tai padariau aš- žmogiška silpnybė South Parko kūrėjams.Komedija tokia kvaila, mažabiudžetė, chebra susirinko,minimaliom lėšom paprikolino- oi, t.y. pastatė filmą, besityčiojantį iš mormonų ir pornoindustrijos- Trey Parker ir Matt Stone kitaip negali. Jaunas nuoširdus vaikinas, skleidžiantis dievo žodį sulaukėjusiems Los Andželo piliečiams, netyčia pataiko pas pornofilmų kūrėjus. Aptalžytas jis parodo tai, ko niekas iš šio mėmės nesitikėjo- puikią fizinę formą ir kovos menų išmanymą. Taip jį pasamdo dirbti naujuoju didvyriu- sekso gelbėtoju Orgazmu, šūdas kaip durna, žinau :D Jo įsitikinimai kertasi su darbo specifika, bet pinigų stygius ir gražūs norai išpildyti sužadėtinės norą susituokti šventykloje paima viršų. Taigi čia pamatysi, o dar daugiau prisiklausysi aštrių posakių, ypač man patiko DVDA, prisižvengiau stipriai, man priimtinas ir tokio žemo lygio humoras apie aną galą.