Nerandu geresnio žodžio apibūdinimui kaip
stebuklingas. Nieko nevyksta, intrigos nė su žiburiu, pabaiga ima aiškėti gan greitai, bet.. Bet žiūri, vedinas stulbinamo Leonard Cohen muzikos takelio, kuris lyg žada: "Pakentėk, na dar šiek tiek, greit prieisim". Ir prieini prieini. McCabe'as- pasipūtęs kvailys, vaidinantis viršininką, sugalvoja atidaryt viešnamį, jam padeda profesionali prostitutė Miller. Deja, smulkiems verslininkams ateina prasti laikai- didžiosios kompanijos linkusios perimti verslą. Filme yra viena sukrečianti scena- kur McCabe'as derasi su vyru, kurį mano esant pirkėją, vis muša, muša kainą- tokio pažeminimo nesu mačius, net nesmagu žiūrėt buvo. Apskritai jis toks
doomed atrodo- tie griozdiški kailiniai kontrastuoja, kokia vargšė asmenybė jis yra. Ponia Miller- nuostabioji Julie Cristie- nuskambės paradoksaliai, bet žiūrėdama galvojau, va čia tai buvo
dama. Apie šiuolaikines aktores to nepasakysi,
gražios pašluostės ne daugiau. O ten- moteriškumas, elegancija, protas- stulbinanti aktorė, panašų įspūdį padarė tik Jane Fonda. Daug sninga, kas suteikia vienišumo įspūdį, kuris mane taip veža. Vesternas apie pabaigą- verslo, gyvenimo ir eros...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą