2012 m. birželio 18 d., pirmadienis

Photographing Fairies (1997)

Fiziškai neištvėriau nė 10 min Dead End- nebegaliu žiūrėt filmų, kurie sužadina piktą juoką ir kritiką nuo pat pirmos minutės. Todėl su abejone ėmiausi- kas bus, tas. O buvo neblogai. Jaunas fotografas laimingai veda mylimą moterį, bet greitai jos netenka per nelaimingą atsitikimą. Vyras tampa apatiškas, jo niekas nedžiugina, gyvybės nevertina. Laikui bėgant, gyvenimas grįžta į vėžes, kol vieną dieną nepažįstamoji pasibeldžia į duris su nepaprasta nuotrauka- ji tvirtina, esą kadre užfiksuotos dukterys žaidžia su.. fėjomis. Iš pradžių skeptiškas, netrukus fotografas įsitikina, kad kažkas vis dėl to ten yra, anapus regimojo pasaulio- mįslingas ir pavojingas, bet neįtikėtiną palaimą suteikiantis. Čia jaučiu daugiau reikia išsiinterpretuot, nei realiai parodoma, nes po filmo kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Veikėjai grynai antraeiliai, žmonės visai nesvarbūs, tik kaip fonas, daugiausia bandoma atsakyti į klausimą- kas slypi ten, anapus, kas laukia po mirties, o gal tai jau pabaiga? Nes taip ir neišaiškėja, tos moters vyras pastorius-Ben Kingsley- geras ar blogas, gan atstumiantis, bet kaip minėjau, tai nėra svarbu, kaip ir geidulinga auklė?teta?, besitaikanti atrodė, į pastorių- ką reiškia tas- to love again ir erotiškas žvilgsnis- o paskui žiūrėk, įsikabinanti į skvernus Čarlzui, laikyk arklius, moteriške! Pačios fėjos- na, efektai gan paprastučiai, vienu metu, regis įžiūrėjau kad viena turi varpą, bet whatever, niekas nesam tobulas. Neįmantrus, sukurta įtempta nuotaika, taip ir neaišku man buvo, gal čia tik haliucinacijos apsirijus augaliukų, bet kažkaip patiko, patiko..

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą