White Lightnin' (2009)

Filmas rėmėsi tikra istorija, nors  nežinau, ar tikslinga taip sakyti- viskas pakeista, kažkokia improvizacija beprotybės tema,viena kas tikra- tai Jesco White, arba šokantis banditas,  beprotis iš vakarų Virdžinijos. 1990-aisiais jis išgarsėjo trimis dokumentiniais filmais, kuriuose pasakoja, kaip stengėsi sekti tėvo pėdomis ir tapti garsiu šokėju, bet narkotikai ir depresija nuolat kliudė. Na, reiks susirasti tą dokumentiką, nes filmas tikrai įspūdingas, čia daug nemalonių vaizdų, kraujo, žudynių, prievartos, narkotkų, meilės ir t.t. Labai įdomi filmavimo technika, čia patamsėjimai, čia pašviesėjimai- primena spektaklio sceną, kada lauki, kad įvyks kažkas svarbaus- šviesa užgęsta, o kai įsijungia, ant grindų tyso lavonas. Jesco galvoj nuolat kovoja Gėris ir Blogis, skamba rūstūs bibliniai pamokymai- jei tavo ranka trokšta nusikalsti, nukirsk ją, nes tai nebe tavo ranka ir t.t. žodžiu, gera šizofkė. Pats aktorius, Edward Hogg, labai pasigėrėtinas,tikra šviežiena. Žiūrėdamas nesupranti, kas čia tikra, kas išgalvota, žiaurumo netrūksta- plaktuku ištaškoma galva ir vielinės tvoros ornamentu išpjaustomas kūnas. Neįmanoma nuspėt, kuo viskas baigsis, o tai labai šaunu. Ar prasminga? Sunku pasakyti, nes filmą kiekvienas supras savaip, bet gal nesuklysiu pavadinusi jį istorija apie kerštą ir .. atgailą? Normalaus siužeto čia kaip ir nėra- pasakojama pirmuoju asmeniu, sunki, skurdi vaikystė, bet ne gailesčiui iššaukti, o greičiau supažindinti, koks neilinis veikėjas prieš mūsų akis.