Last of the Dogmen (1995)

Neužginčijama filmo žvaigždė- Zipas, neišvaizdus šunėkas, kurį pamilsit iš karto. Nesu tų lojančių keturkojų mylėtoja, bet vieną sekundę visai užsimaniau tokio; jis tave supranta iš pusės žodžio! :) Bet tikroji priežastis, kodėl ėmiausi šio veikalo- vėl Tom Berenger, ėmiau uoliai ieškoti visko nors kiek prasminga su šiuo nerealiu aktorium (a new crush in my list). Jei prieš tai buvusiam filme jis buvo pusiau drovus, mandagus ir neregėtai  mielas, tai čia- alkoholikas pėdsekys, užsispyręs, prastų manierų diedas, kas liudija  puikų persikūnijimo talentą. Pusiau šantažo būdu buvęs uošvis šerifas prisako surasti tris pabėgusius kalinius, Užduotis nelengva, nes vyrai slepiasi sunkiai įžengiamuose miškuose, bet ir arkliui aišku, kad Luisas- geriausias savo profesijos žinovas (iš tikro tai Zipas :D). Taip išeina, kad jam pavyksta rasti tik kruvinus jųjų drabužius, mat kažkas spėjo sudoroti. Genamas smalsumo, Luisas susiranda žymią antropologę ir leidžiasi į paieškas. Tai, ką randa, pateisina net didžiausius lūkesčius.Gamtos vaizdai atima žadą, elektra tarp Berenger ir Hershey kibirkščiuoja-tas jų bučinys pabaigoje- ohhh.. Nors mane labiau žavi tikštantis kraujas, besirangančios žarnos- bet džyzzz, negali likt abejinga prieš TOKIĄ romantiką.. And you call this a kiss? :D