2012 m. rugsėjo 2 d., sekmadienis

Ghosts...of the Civil Dead (1988)

Čia jau visai kito kalibro, kaip jau man įprasta, žiaurus, depresovas  kalėjimo dienoraštis. Taip, neišvengsim prievartos, homoseksualų ir pan. šlykštybių, bet čia ne Voltas Disnėjus, skirta ne visiems, praktiškai rast bendraminčių nesugebėčiau. Bet man patiko. Tai nėra holivudinis, klišinis šlamštas, čia palyginus mažai kas vyksta, prievartos proveržiai pateikiami kaip post factum, užtat įtampa verčia vidurius lauk, ypač nepasisekė naujokui, kuris atsibunda sudaužytas, be kelnių ir žodžiu py*da, ištatuiruotu ant kaktos.  Idėja- prižiūrėtojų savivalė arba liūto tampymas už ūsų; rodo, kaip iš kalinių atima nuosavybę, ją naikina ir kitaip erzina. todėl nenuostabu, kad finale gulėsi ant menčių raudonos dėmės fone. Nors rašo, kad neturėtum jausti simpatijos čia niekam, visi apgailėtini visuomenės atmatos (Nick Cave stulbinamai įkūnijo baisiausią iš jų), visi man patiko "dėdulis", klijuojantis laivelius.. Atskirų personažų nekuriama, visi kaliniai sudaro bendrą kalėjimo veidą, aš net vardų neįsiminiau. Primena dokumentikos žanrą,, sėdi perkreipęs veidą, bet vis tiek žiūri. Nesmagu pripažinti, bet tokiems prijaučiu..

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą