2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis

Savages (2007)

Į duris stuksemna nauji metai, tad skubu užbaigt nebaigtus darbus- paskutinis įrašas šįmet, liūdnieji Sevidžai. Ne itin simpatuzuoju Laurai Linney, bet Hoffmanas man patinka. Kai jo pavardė puikuojasi cast'e, praktiškai visada gali tikėtinis daugiau nei pusėtino reginio. Brolis ir sesuo susiduria su liūdna realybe- jų tėvas priėjo senatvinės silpnaprotystės ribą ir nebegali pats savimi pasirūpinti. Prasideda globos namų ieškojimas, pampersai ir t.t. Mažytė detalė- vaikai su tėvu nebendravo pasruosius 20 metų; šeima nesusiklosčius buvo. Nors tai, regis turėtų nulemti liūdną senolio dalią, čia niekas nesiekia suvesti sąskaitų su niekšu, juk galų gale- tai jau nebe senų laikų tironas, o bejėgė daržovė. Matome, kad abu turi asmeninių problemų- Vendė įklimpusi į neteisėtus ryšius su vedusiu, o Džonas bijo įsipareigoti ilgametei draugei; bet verkia, kai iškepa jam kiaušinienę .Parodoma, kokia didelė iširusios šeimos įtaka santykiams su artimais žmonėmis, požiūriui į save, kaip jiems trūksta pritarimo, paskatinimo. Nustebino, kad Oskaro nominacija skirta Linney, o ne tėvą vaidinusiam aktoriui, kuris tikrai atrodo ligotas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą