2013 m. kovo 14 d., ketvirtadienis

Deathwatch (2002)

Kito blog'erio dėka vėl pamačiau paauglystės laikų siaubiaką, kuris, dėl to, kad nežinojau nei kas vaidina, nei koks pavadinimas, glūdėjo tamsioj praeities skylėj. Juokingiausia, kad net filmo twist'as, ir tą pamiršau, teliko tik faktas, kad pabaigoj čia kažkas turi paaiškėt :) Mačiau beveik prieš savaitę, tai dabar su Lays pagalba pamėginsiu kažką atkurti. Sakau "pabandysiu", nes žiūrėjau ne pačios žvaliausios ir blaiviausios būsenos, juodai pjaunant miegui. Bet ką pradėjau, visad užbaigiu. Saujelė britų kareivėlių 1917m. užklysta į vokiečių teritorijas, tik čia keistai tuščia, vos vienas vokietis, kurį jie tučtuojau paima nelaisvėn. Viskas skendi rūke, ore užuodi kažkokią "zarazą", bet ko negali matyti, nuo to negali apsiginti.. Vyram pamažu ima krikti protas, prasideda paranoja, bet kai randamas neaiškiom aplinkybėm žuvęs saviškis, kyla isterija. Iš vienos pusės vieni nori dezertyruot, iš kitos- neleidžia garbė ir kuopos kapitonas; tokiose situacijose juokinga stebėt, kaip dar mėginama išlaikyt rangą, autoritetą ir pan. kurie TIK civilizacijoj veikia. Žiurkės, purvas, pūvantys lavonai ir nuolat pilantis lietus-atmosfera dar niekur nebuvo tokia slegianti, desperacija tokia aštri ir galas neišvengiamas. Geriausios dvi scenos- žiurkių darbelis ir kompanija po žeme, šiurpulys nukrato, kai dar nupiepęs Jamie Bell klykia- aš nesu miręs! Aš nemiręs!:)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą