Pagal suomių rašytojos Sofi Oksanen romaną "Valymas"; įsimintina knyga, tobulai ją vaizduojantis filmas, neturiu anei vieno "bet", "galėtų" arba "trūko". Estija. Vieną vakarą senikė pamato, kad į jos Dievo pamirštą vienkiemį atklydo mergina- sušalus, menkai apsirengus, išsigandus. Žodis po žodžio atskleidžiama vienos ir kitos- liūdnos praeities ir siaubingos dabarties- istorija. Zara bėga nuo sutenerių, nuo smurto ir pažeminimo, kurį patiria merginos, priverstos dirbti prostitutėm. Greit pamatom, kad čia užklydo ne atsitiktinai, senoji Alydė- giminaitė, vienintelis žmogus, į kurį ji gali kreiptis, matoma pirmą kartą gyvenime. Ar bėglei padės? Pamažu išgvildenama Alydės istorija, nuo tų laikų, kai buvo jauna ir beviltiškai mylėjo sesers vyrą, meilė atnešė tik skausmą ir privedė prie tragedijos. Itin gerai pavaizduota, kiek bėdos gali pridaryti pasmerkti jausmai, kaip jie apnuodija širdį, protą, kaip pavydas išstumia viską. Filmas žiaurus, labai labai, seserų tema draskanti, sunku patikėt, kaip kraujas eina prieš kraują, arba kaip žmones pakeičia karo baimė, ir negali jų kaltinti. Nemačiau kaltų, nes po visko, ką patyrė Alydė, nesuvokiu, kaip neišprotėjo, galbūt tai buvo vienintelė alternatyva; pasmerkta viltis, kuri varė gyventi toliau. Po ilgo laiko- šimtaprocentinis reginys. I'm back (serialų šturmas kuriam laikui suvaldytas :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą