Pirma- šis filmas visai nieko, bet dar reikia kelių sekundžių, kad atsigaučiau po to, ką padariau ką tik... Nurašykim tai anginai, susisukusiam proteliui ir pan. Tokiems "šedevrams" reiktų atskiro blog'o, kur pasitenkintumėt pavadinimu, o tinklaraštis vadintųsi- "Laikytis atstu per 500 metrų". Brrr, negaliu. Todėl iškart "atgailaudama:" brūkštelsiu apie komediją neištariamą vienu įkvėpimu. Čia kelios siužeto linijos, bet personažai pažįstami, tai nesigauna kažkoks mindfuck'as. Semas savo rūpesčiui ima globoti pasiklydusį berniuką, vis delsia pranešti soc. tarnyboms, kol įklimpsta. Jo geriausia draugė serga kažkokia keista liga dėl kurios visai neturi plaukų, bet nepameta vilties surasti didžiąją meilę (moterie, jei gyventum LT, džiaugtumeisi ir seksu "iš pasigailėjimo"), ir nukvakus pusseserė, kuri nesuprasi dėl ko gyvenime stradalina; tipo kad draugas nori kraustytis į Los Andželą? Mane jau siutinti ima, kad visos neurozės nurašomos "ai, jis menininkas"..Lygtais tokiu būdu gali sau leisti rodyti ožius, išsidirbinėti ir šikti kitiems ant galvos, nepaliekant tualetinio? Stebuklinga, bet tokios kalės, tavęs gyvenimo draugas NEPALIEKA. Nepagalvokit, filmas man patiko, visos iš jo išplaukusios emocijos mano asmeninė problema :), visgi labiausiai man patiko Semo fragmentas ir pastangos užmegzt nevienanakčius santykius su "gal" talentinga raudonplauke (apie jos sugebėjimus spręskit patys). Bet su amerikietišku kinu turiu baigti, nebent jis būtų 25-40m. senumo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą