2013 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Butterfly Kiss (1995)

Pastaruoju metu pastebėjau, kad sukuosi aplinkoje, kurioje pagrindinė tema yra vestuvės, vaikai, vyras, receptai, kosmetika ir panašios banalybės. O tada mečiau kritišką žvilgsnį į savo daržą- ką intelektualaus/kūrybiško/kultūrinio pati nuveikei, brangioji? Nieko, taigi išeitų, jog tyčiotis iš žmonių, kurių interesai  sukasi buities orbitoje, būtų veidmainiška. Taigi tučtuojau taisausi- šmurkštelėjau į filmų saugyklą ir ryžausi pažiūrėti Butterfly Kiss, kuris nežadėjo nieko gero- turiu omeny savo atmosfera ir nuotaika turėjo būti kažkas panašaus į Monster. Vienas iš serijos- short road to hell, analogiška holivudinė Thelma&Louise susišlavė visuomenės dėmesį, nes pasirodė tais pačiais metais, o Ridley Scoto vardas jau sėkmės garantas po Alien, bet čia.. drįstu teigti, daug įdomiau, veikėjos psichologiškai sudėtingesnės. Ant kulnų čia lipa ne policija, o beprotybė. Valkata Eunice kaip pamišėlė trainiojasi po degalines ir gąsdina pardavėjas, ieškodami paslaptingosios Judith. Vieno tokio isteriško apsilankymo metu ji susipažįsta su Miriam, kuklia ir patiklia mergina, gyvenančia su mama ir kurios gyvenimas gal ir būtų nuėjęs ramia vaga link senmergės statuso, o vėliau- iki pensininkės senmergės. Bet savo charizma ir nevaldomu charakteriu Eunice sukursto naivuolę ir jos leidžiasi į kelionę be tikslo, pašonėse palikdamos keletą lavonų. Vienatvė veikėjas priverčia elgtis neapgalvotai ir beprotiškai- akcentuoju Miriam, nes kad Amandos Plummer veikėja serganti, matyti iš karto; taikyti jai penktąjį Dievo įsakymą nėra loginio pagrindo. Užtat kokia ji! Nelabai pamenu, ar esu mačiusi aktorę anksčiau, bet sukurta herojė ilgam liks atminty. Tos grandinės šiurpios, lyg metafora, kaip šis pasaulis laiko užburtame rate, kur miršta žmonės, ir nėra išeities, išskyrus vieną.. Soundtrack'as superinis, rodos, atpažinau Cranberries, bet ir kiti gabalai nuostabūs. Filmas šizovas, lyg kas įkištų pirštą tau tarp smegenų ir pasukaliotų. Film culture never dies, velniop antakių dažymą ir vaikų darželio susirinkimus!!!

2013 m. lapkričio 9 d., šeštadienis

Machete Kills (2013)

Eilėje prie bilietų girdėjau kelis neigiamus atsiliepimus apie šį filmą, bet kai vertina bukis su porele nesusičiaupiančių blondinių ir keli hipsteriai, kurie šukuosenai skiria per daug "vyriško laiko", manęs nejaudina. Galų gale, man kitų nuomonė šiuo klausimu beveik nesvarbi, visada nusprendžiu pati. Salėj kurį laiką sėdėjau visai viena, pasvajojau, kaip nuostabu būtų turėti nuosavą kinoteatrą be popkornų, be telefonų cypsėjimo ir debiliškų komentarų- trumpiau- be žmonių aplink. Šį kartą filme dar logikos nėra, užtat prikišta charizmatiškų personažų ir neblogo humoro, tikiuosi, sulauksime ir trečios dalies, visgi Machetei jau 69-eri, nejaunėjam.. Surinktas visas aktorių žvaigždynas- Melas, Antonio, net Lady Gaga, kuri, nežinau, pakurstė žmonių spėliones, vyras ji ar moteris galų gale :D Tokie išpūsti cast'ai paprastai baigiasi katastrofa. kaip dabar kinuose pasirodęs Counselor, todėl nerimavau, ar nesugadins amerikietiškas majonezas šio aštraus meksikietiško burrito, bet ne :) Įdomiausia pasirodė šaudymas iš tarpkojo (šaudo moteris!) ir Machetes flirtas mms'ais, Machete loves everyone:) Jessica Alba greitai dingsta iš vaizdo (gerai), o Rodriguez pasirodo kiek vėliau (blogai). Susiduriam su kekšėm gangsterėm, kurioms vadovauja man iki šiol negirdėta Sofia Vergara, jos ir turi tą pikantiškų ginklų arsenalą. Veiksmas niekada nesiliauja, meksikietį vaikosi visi- Chameleonas, kekšės, šerifas ir kiti psichai, nes už jo galvą pažadėta 10mln dolerių, bet jis vis sugeba rasti išeitį, nors pavalgyti ar atsigerti laiko nėra, iš kur tiek energijos?:) Smagi vieta, kur William Sadler, eidamas prie telefono, šmaikštauja- who is calling? Definitely not the governor!- aliuzija į vieną iš Tales from the Crypt pasakėlių. Būtų įdomu, kokius būtent filmus Robertas Rodriguezas čia parodijuoja, kurie juk visai neketino būti komedija, o rimtu action'u:)