2015 m. gruodžio 29 d., antradienis

Cold Fever (1995)

Geras čia- japonas Islandijoje?? :D Vaizdelis žada įdomų reginį, bet pasiruoškit, čia skirta tikriems indie gerbėjams. Hirata atvyksta kamuojamas senelio ir sąžinės graužaties- pra4jus septyneriems metų nuo tėvų žūties, atiduoti pagarbą gimdytojams. Islandija- atšiauri šalis, šaltis nors rėk, infrastruktūra apgailėtina. Kol pasiekia tikslą, Hirata patiria daugybę nuotykių, susiduria su iki tol nepažinta kultūra. Japonas ne sykį paklysta, vos nesušąla, susipažįsta su laidotuvių entuziaste, geria islandišką degtinę..Sunku rytiečiui, bet vienintelė vieta, kur Hirata "pratrūksta"- kai jis mandagiai nori išprašyti tranzuotojus:D Keli žodžiai apie porelę- puikioji Lily Taylor ir Fisher Stevens! Charizmatiški veikėjai išjudina iki tol sustingusį veiksmo ratą, jų kojinių pantomima, lol! Apie ką čia buvo filmas ,negaliu pasakyt, nevažiuoti į Islandiją? :D Nupušęs toks, bet nesigailiu peržiūrėjus.

Fantastic Planet (1973)

Kiekvienas psichopatas, o "lengvųjų" grupei priskiriu ir save, svajoja, kad mūsų užterštą niekam tikusią planetą Žemę pastebėtų ateiviai.. Priblokštų tarpgalaktiniu intelektu, pavaikytų kaip reikiant, įkurtų savo koloniją. Fantastinių filmų pasiūlą didelė, ta nuobodybė paįkyrėjusi daugeliui, pats protingiausias, ak- vienatvė gerklę spaudžia. Čia kiek kitos krypties filmas, verčiantis prisiminti ne tokius senus įvykius.  Europoje- gūdus sovietmetis, maisto eilėse drakės dėl šlapiankės, tik per šilelį gali slapčiom aikčioti nuo "Rolling Stones", nes neduokdie kaimynas įskųs, užsienis- tolima svajonė. Prancūzija/Čekoslovakija drįsta tėkšti alegoriją.. Mintys zujo prasidėjus filmui. Įsitraukti nelengva, bet keistumas pamažu užvaldo dėmesį. Žmonės, arba Omai, niekingai gyvaliojanti padermė, kaip pelytė lindinti urvelyje. Planetoje viešpatauja Tregai- milžiniškos mėlynos būtybės, nemirksinčiom raudonom akim. Visa kuo jie lenkia Omus- išsivystymu, jėga, protu.. Omai egzistuoja tik Tregų malonės dėka- neatleistinas aplaidumas. Kai kurie Tregai namuose kaip šuniuką laiko Omą- distancine apykakle kontroliuojamas jis yra didelė pramoga Tregų vaikams. Vieną dieną toks "naminukas" pabėga.. Jis daug žino apie Tregus, ir tas žinias panaudos, kad jo padermė kaip nors taptų laisva, kažkas girdėta? Galėtų rodyti mokykloje per istorijos pamokas, jei ne tie kyšantys Tregų papai..Gal supratau per daug lingytiškai (teneįsižeidžia gerb. lietuvių k. mokytoja Lingytė), bet kiekvienas juk galit matyt savaip :)

2015 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

Caught (1996)

Džo ir Betė vedę jau daugiau nei dvidešimt metų. Kartu darbuojasi žuvies parduotuvėlėj, sūnus seniai pakėlė sparnus ieškoti laimės Holivude, viiskas, kas beliko- tai laukti senatvės. Visgi Betės netenkina tokia nyki perspektyva- ji labai patraukli moteris, ir smirsti tarp žuvų mirtinai atsibodo. Todėl būtent žmona įtikina vyrą priimti padirbėti jauną prašalaitį be gyvenamosios vietos. Rizika, rupūžke tu mano,, bet primetu, koks nuobodulys ir desperacija kamavo moteriškę. Atsiribosiu nuo moralizavimo. Man labai patiko filmo atmosfera- devinto dešimtmečio Niujorkas, prieplauka, ore tvyranti pabaigos pradžia. Istorijos "kabliukas" Nikas- atskalūnas be praeities. Netikėtai įsiveržęs į poros gyvenimą, iškart įgauna net du vaidmenis. Abiems sutuoktiniams jis atstoja tai, ko širdžiai trūksta- sūnų, kokį Džo visada norėjo turėti, ir meilužį, galimybę pakeisti gyvenimą.  Kai pamačiau tikrąją Betės ir Džoc atžalą, nei juokis, nei verk, tokio nevykėlio dar reikia paieškoti. Taigi ar ne visi gavo, ko norėjo, ar yra nuskriaustųjų? Paties Niko neįmanoma suprasti; kokios paskatos lemia jo pasirinkimus, jis laisvamanis keliautojas ar patyręs aferistas? Džo, pardavęs verslą, gautų milijoną...Visgi nematau jaunuolio kaip neigiamo herojaus. Savyje jis nešiojasi lyg ką pragaištinga, lemtį, kurios nepakeisi."Kodėl neišėjau?- savęs klausia Nikas.  Nes visada buvo rytoj"...Sleeper'į nėra lengva žiūrėti, bet veikėjų charakteriai ir jų vystymasis laikui bėgant nė kiek neprailgo, o pabaiga, siaubas..

Baxter (1989)

Laikyt šunį- ką tai reiškia? Keltis su gaidosais jį vedžiot, kantriai dresuot, sizifiškai rinkt plaukus ir iškrypėliškai džiaugtis šeimininko statusu, faktu, jog yra padaras, besąlygiškai atsidavęs ir priklausomas nuo tavo malonės.. Pakalbėjau kaip tėvai, bergždžiai besistengiantys atkalbėti įkyrų vaiką, kaulijantį augintinio, bet geriau pradėti nuo atsakomybių. O ką galvoja pats šuo, viena agresyviausių rūšių- pitbulis? Pirmiausia, pensininkai- tikra kankynė net keturkojams :D Šia linksma gaida greitai įsitraukiau į filmą. Keturkojo Baksterio, naminio gyvūnėlio istorija prasideda kaip neapgalvota dovana gimtadienio proga. Gyvūnas negali būti dovana!!! Naujuose namuose šunėkas dvesia iš nuobodulio, vujeristiškai stebi (!) kaimynų porelę ir kuria šiurpius planus. Baksteris nori dūkti lauke, reikia išsikrauti, bet senolė laiko tarp keturių sienų. Šuo drasko rūbus ir niokoja namus iš pasiutimo. Mus nuolat lydi sarkastiški šuns komentarai. Vėliau seka dar du šeimininkai- laimingiausios dienos praleistos su jauna šeima. Per kiekvienus naujus matome vis kitokį Baksterį- padaužą, mylimą keturkojį ir paklusnų šunelį. Neaplenkiama ir pavydo tema, čia teko pasišiurpinti, kaip porelė palieka kūdikį pievelėje su pitbuliu ir skuba pasidžiginti, lol.. Taipogi, žmonės , per santykį su šunimi, atskleidžia savo asmenybę, kas ten sakoma apie vaikystėje gyvūnus skriaudžiančius vaikigalius? Taip, paskutinis šeimininkas su diagnoze.. "Koks paprastas būtų mano gyvenimas, jei man nereikėtų žmonių, paukščių ir kačių, va jiems tai išties niekas nerūpi"...

2015 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

Toto le heros (1991)

Senelių namuose gyvena vyras, persunktas keršto troškimo. Nužudyti Alfredą, tada gyvenimas gali baigtis. Retrospektyvoje matome -pavydas nuo vaikystės- mažasis Tomas nori "atsikeisti" gyvenimais su kaimynų berniuku: kadaise, per gaisrą ligoninėje, kūdikiai buvo sumaišyti. Alfredo šeima turtinga, jis gauna brangių žaislų, yra lyderis. Tomas- jautrus ir bailus vaikas, bet jo šeima nuostabi: linksmas tėtis lakūnas, padūkėlė sesuo su trimitu, netylančios dainos ir tėčio kojos spintoje, kai mažiausia tikiesi jį sutikti. Vieną dieną laimė pradeda krautis daiktus.. Tragikomiškas momentas- vaikai grasina mergelės Marijos statulai bažnyčioje. Laiminga ir darni šeima pavirsta į dulkes. Po daugelio metų matome Tomą, pasimetusį, vienišą, negalintį atsigauti nuo patirtų smūgių. Jis nuolat įsivaizduoja save kaip šaunų slaptąjį agentą Toto, kuris kovoja su Alfredu ir jo gauja. Kaip suprantat, pagrindo tam nėra- dėl nenusisekusio gyvenimo negali visko suversti kitam. Tokią išvadą prieina ir Tomas, regis, pabaigoje jis susitaiko su likimu.  Filmas labai liūdnas, nuostabiai nufilmuotas. Kartu susikibusios mistika, fantazija ir tikrovė padaro reginį nepamirštamą. Trūksta žodžių, jei rimtai, negaliu adekvačiai vertinti, visi žodžiai per blankūs. 

2015 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

Le tout nouveau testament (2015)

Religijos tema kine nėra populiari, todėl iškart atkreipė mano dėmesį. Originali, šmaikšti ir kiek graudi drama. Dievas tėvas gyvena Briuselyje, kasdien engdamas žmoną ir 10-metę dukrą Ea. Visos kiaulystės, kurias laikėme Merfio dėsniais- jo pikdžiugiškas darbas, Sumuštinis, visada krintantis ant sviestu pateptos pusės, gretima eilė parduotuvėje, visada judanti greičiau nei taviškė ir pan. Dievas sėdi prie kompiuterio ir kasdien tą sąrašą tęsia...Žmona visiškai paminta po koja, nedrįsta cyptelėti, ji pavaizduota kaip psichologinio teroro auka. Vieną dieną Ea neapsikenčia ir kaip reikiant įsiutina tėvą- visiems pasaulio žmonėms išsiuntinėja jų mirties datas. Taip ji nori išvaduoti žmogų iš nežinomybės ir Dievo malonės, išlaisvinti. Nelaukiant pasekmių namuose, mergaitė išskuba į žemę ieškoti 6 apaštalų, kurie padės parašyti Naująjį Testamentą.  Įpykęs tėtušis mina ant kulnų, tačiau be savo kompiuterio yra bejėgis, todėl juokinga, kai jį dėl blogo charakterio ima talžti net kunigas :D Įdomu, kad pasklidus tokiai žiniai, Žemėje nekyla chaosas, viskas priimama ramiai, be streso, žmonės ima gyventi taip. kaip visada norėjo, bet vis atsirasdavo trukdžių. Kiekvienas apaštalas lenkia kitą keistumu, su nekantrumu lauki pažinties su naujais. Mergina be rankos, seksualinis maniakas, žudikas, senstanti turtuolė, kuri įsimyli gorilą- jų visų istorijos gula į knygą, paskui Ea išgirsta, kokia muzika skamba jų širdyse ir išpildo karščiausią troškimą. Seniai mačiau tokį mielą filmą ir drąsiai rekomenduoju visiems, kurie seniai patyrė kažką gero ir šviesaus.

2015 m. lapkričio 29 d., sekmadienis

Carny (1980)

Prieš keletą metų žiūrėjau serialą Carnivale apie cirko gyvenimą ir piktos dvasios užvaldytą kunigą. Žiauriai patiko, tik gaila, po dviejų sezonų nutraukė..:(  Cirkas visada kėlė mano susidomėjimą. Klajokliškas gyvenimo būdas, uždara keistuolių bendruomenė, karuselės, atrakcionai, cukraus vata.. Tylūs vagonėliai dieną, naktį atgyja paslaptingam ir kerinčiam pasirodymui. Aštuoniolikmetę Donną (jauna ir žavi Jodie Foster) taip pakeri cirkas, kad ji, viską metusi, prisijungia prie nuotykių kupino, bet ne mažiau pavojingo klajoklių gyvenimo. Pažiūrėjus šį filmą, galutinai supratau, ką reiškia tasai žanras sleeper; nieko ypatinga nevyksta, paprasta cirko kasdienybė. Nuolat balansuoji ant ribos- tarp susižavėjimo ir apgaulės. Susižavėjimas- gera žiūrovų nuotaika, šou sėkmė ir pinigai. Apgaulė- įsiutę žmonės, muštynės ir bėda. Pagrindiniam plane, be Donos, du draugai- girtuoklis klounas Bozo ir apsukrusis Patch, kurio dėka palaikoma pusiausvyra cirke, finansinė ypač. Jis nėra sužavėtas Donos pasirodymo, jam regis, kad jauna Bozo mergiotė tik atneš bėdą.   Pabaiga primena švelnią Tod Browning  Freaks  versiją. 

A Boy and His Dog (1975)

Prieš rašydama šį komentarą, pasidomėjau, kiek metų Don'ui Johnson'ui dabar. Po dviejų savaičių sukaks 66-eri. Eina sau..Žiūrėjau 40 metų senumo filmą, kuriame kaip uogienė užvakuota  vyro jaunystė. Juosta sena, bet idėja labai aktuali, atsižvelgiant į šiandienos politinę situaciją. Žmoniją sudrebino 4- asis pasaulinis karas, trumpai ir aiškiai- per  penkias dienas buvo nušluota beveik viskas. Išnykus civilizacijai įsivyrauja chaosas. Tie, kurie išgyveno, klaidžioja po dykrą, ieškodami kuo pramisti, plėšikaudami ir prievartaudami moteris. Išgyventi stengiasi ir jaunas vaikinukas Vikas su šunimi. Kažkokių kataklizmų dėka, juodu supranta vienas kito mintis ir gali bendrauti. Keturkojis draugas stipriai padidina galimybes išgyventi, o ir šiaip Kraujas- neįtikėtinas padaras! Jo sąmojis ir komentarai verčia iš koto. Situacija priklauso tik nuo tavęs- kokiom spalvom marginsi nykų piešinėlį. Net tamsiausią valandą, susidūrus su dideliu pavojum, tųdviejų kasdienybė primena nuotykį, o ne žutbūtinę kovą už išlikimą. Jų santykius kiek sudrumsčia moteris- kritinėse situacijose seksualiniai poreikia išauga, bet neilgam.. Išliks tik šikniai!

2015 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

Mister Lonely (2007)

Pagalvojus apie Maiklą Džeksoną, apima dvejopi jausmai-  tai be galo talentingas popmuzikos atlikėjas, spalvinga persona: turėjo milijonus gerbėjų visame pasaulyje, sukūrė legendinį "capt už klyno" judesiuką, pagal kurį lengvai atpažinsi žaidžiant šaradas, apskritai, Maiklas ne šoko, o plaukė grindimis, lyg tai būtų jo kūno tąsa. Bet kas svarbiausia- gimė juodaodžiu, o vėliau tapo baltasis..  Iš kitos pusės- keistoki santykiai su vaikais; gal išmislas, žiniasklaidos sukurta sensacija, bet šlykštų šešėlį ne taip lengva nuvyti.. O dar ta South Park'o serija tikrai respecto neprideda, chi chi..:D Kodėl apie jį kalbu? Pagrindinis filmo herojus kopijuoja daininką, nes savame kailyje jaučiasi nejaukiai. Daugiausiai tik šoka, Thriller ar Beat It čia deja neišgirsime. Vieną dieną jis sutinka Marilyn Monro, kuri supažindina su keista, bet nuostabia įžymybių antrininkų bendruomene,gyvenančia atskiroje saloje. Čia pamatysi Charlie Chaplin, James Dean ir net Popiežių!  Čia kiekvienas gali būti kuo panorėjęs, niekas nesityčioja ir neprotina- maždaug, ką čia išsidirbinėji... Gali pamiršti nykų ir pilką savo gyvenimėlį, kai buvai tiesiog niekas, dabar tu- garsenybė, publikos numylėtinis, tavo gyvenimas kažką reiškia. Vieniši žmonės rado gyvenimo pilnatvę. Aišku, nėra viskas taip jau tobula..Mintis pabėgti nuo savęs yra kilusi beveik kiekvienam. Gyveni tarp žmonių, bendruomenėje, tai kaip čia išeina, kad jautiesi toks šūdelis, niekam nereikalingas? Kodėl niekam nerūpi, kad skaniai gamini, moki judinti ausis ar pasižymi išskirtiniu humoro jausmu? Todėl, kad žmonėms daugumoj terūpi jie patys, turi kažkaip įgyti to nelemto pasitikėjimo savimi ir nebepriklausyti nuo kitų nuomonės.

2015 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

Dirk Ohm - Illusjonisten som forsvant (2015)

Sniegas. Sugeria garsus, sugeria paslaptis.. Iliuzionistas Dirkas Ohmas atklysta į mažą Norvegijos miestelį, kur ką tik dingo jauna mergina. Tėvai iš nevilties kreipiasi pagalbos, galbūt, mokėdamas tokių magiškų triukų, jis ras siūlo galą- ko nepavyko policijai ir paieškų grupėms. Keistoka logika, na bet širdgėla ir protas neina kartu. Įdomiausia, kad Dirkas iš tikrųjų užmezga ryšį su pradingėle- mato ją savo kambaryje, bendrauja ir įsimyli.. Vaizduotė? Mistika? Žiūrovas nebesusigaudo, tave pagauna ta paslaptimis kvepianti atmosfera, vis labiau tave painioja. Dirko vaizduotės Marija vienokia, o koks ji iš tikrųjų žmogus? Kas ten nutiko galų gale? Kodėl Dirko taip nemėgsta šunys?  Keista norvegiška pasaka. Pabaiga sukėlė netikėtą reakciją- laimingai viskam išsirutuliojus, vis tik liūdna. Mūsų vaizduotė ir realybė visada negailestingai susikerta.

Czerwony pajak (2015)

Štai ir praūžė Scanorama, ištaikiau du seansus nueiti, ne taip kaip pernai, kai buvo išsikvėpusi nuo darbų ir be pulso. Pirmasis- lenkų/čekų produkcija, trileris, kas šiai filmų programai kiek neįprasta. Teigiama, jog sovietmečiu taip nėra kuo užsiimti. kad jaunas, garbėtroškos pažeistas protas griebiasi kraštutinumų. Karoliui Kremeriui negana, kad jis yra geriausias naras Varšuvoje. Baseinas, pietūs su mama, vėl baseinas, kasdienė rutina rauna stogą, norisi kažko daugiau. Šalti ir nykūs Kremerių namai, gražuolė mama ir atstumtas tėvas, liūdni sumuštiniai su šlapenke ir Mick Jagger per šilelį, sveiki 1967-ieji..Atsitiktinai atskleidęs miestą šiurpinančio žudiko tapatybę, Karolis neskuba į policiją, o pradeda žaisti su likimu. Tokia proga niekada nebepasitaikys, jam įdomu paklausinėti, patyrinėti, o gal ir pačiam ryžtis kažką nužudyti? Kuris didesnis psichopatas? Labai profesionaliai sukurtas žudiko portretas- pliktelėjęs vyriškis, dėbsantis per akinių stiklus negyvos žuvies akimis. Pasidygėjimas eina iki kaulų smegenų. Dėl Karolio..asmeniškai nejaučiau gailesčio dėl to, kas jam nutiko. Galbūt tokiu būdu sustabdytas dar didesnis iškrypėlis?

2015 m. lapkričio 10 d., antradienis

Besieged (1998)

Italija. Jauna afrikietė studijuoja medicinos mokslus ir uždarbiauja tvarkydama pianisto namą. Patraukli moteris nelieka nepastebėta, pianistas prisipažįsta jai meilėje. Išgąsdinta, pasimetusi Shandurai pasisako turinti vyrą, kuris kali tėvynėje. Atkaklus merginimas baigiasi lyg kardu nukirtus..Vieną dieną herojė netyčia aptinka pono Kinskio susirašinėjimą su Afrika, o neilgai trukus gauna gerą žinią- sutuoktinis tuoj bus paleistas. Altruizmas iššaukia(ne)tikėtą reakciją. Hmm.. Abu veikėjai- emigrantai, ji-iš Afrikos, Kinskis- anglas. Jų jausmai man pasirodė visiškos vienatvės padiktuota būtinybė, bet netradicinės poros man visada patiko. Kalbant apie įdomius asmenybės tipus- kažin ar ilgai padirbtumėt tuose namuose; mūsų menininkas- vienas įdomiausių aktorių David Thewlis. Žmogus, kuris šypsosi, nes kol tu nematei, suvalgė tavo močiutės kulšį :D Palyginimas groteskiškas, bet niekaip negaliu tiksliau apibūdinti; iššaukia kažkokią keistą baimę ir įtampą, todėl jį stebėti visada labai įdomu, panašiai kaip Christopher Walken. Viskas su juo, aišku, gerai, neskriaudžia jis mūsų studentės, greičiau priešingai- parodo didžiausią mielaširdystę.  Skamba klasika- Bachas, Mocartas, Bethovenas, laikas bėga nenumaldomai, vyras tuoj grįš, ak, kaip puiku ir kaip jo niekas čia nebelaukia! 

2015 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis

Evil Dead (1981)


Vėlinių proga norėjosi siaubo filmo, ryte žiūrėjom naują serialą "Ash vs Evil Dead ir prisiminiau- juk nemačiau priešistorės, puiki proga apsišviesti :) Grupelė draugų ieško aštrių pojūčių- atsidangina į trobelęvidury miškų. "Pakalęs" jaunimas, bet klausykit, kalbam apie laikus, kai nebuvo mobiliakų, interneto, reikėjo kažkaip manytis. Neilgai trukus, vieną iš merginų užpuola medis-iškrypėlis, būūūū...Draugeliai virsta į zombius panašiais padarais, triukšmas, klyksmas, dūžtantys langai, tirštas kaip kečupas kraujas ir tas velniškas juokas- unikalu! O efektai- kažkokia tikštanti ryžių košė, plastilininės galvos! Briusas Kembelas- tikras vėpla, koks ir tu būtum, susidūręs su nepažintu blogiu. Juokiesi už pilvo susiėmus, tie evil-padarai tokie charizmatiški, šposų paskaldo, net gaila, kai juos nukauna :D Reikia pripažinti, daugiau nei vienas tų laikų filmas nebeišgavo deramo siaubo ir komedijos mišinio, sąmoningas humoras čia- juokas iš absurdo ten.. :)

Youth (2015)

Įdomu- salėje jaunimo buvo mažuma. Apskritai, vyresnio amžiaus žmonių kinoteatre retai sutiksi- gėdijasi ar šykštauja pinigų, nesuprasi. Kompozitorius ir režisierius, du garbūs senoliai. poilsiauja prabangiame viešbutyje. Neblogai, kai šalia vaizduotė piešia sysiu kvepiantį Lietuvos pensininką, įsisupusį į nepaaiškinamą rankovinį objektą ir  dejuojantį, kaip viskas brangu. Lyg kažkam būtų įdomu, Jėzau. Užtat jei buvai turtingas, pinigai  leidžia senatvėje žmoniškumo neprarasti. Maestro jau pasitraukė iš didžiosios scenos, apatiškas stebėtojas. Dienas leidžia masažuose, mirksta baseine, guodžia skyrybas išgyvenančią dukrą ir ieško ligų- gyvenime jau jau visko gana. Jo draugas Mikis kuria paskutinį savo filmą, testamentą, tik pabaiga stringa. Filmas lyg sukarpytas į daugybę juostelių- maži kadrai susideda į akiai malonią vizualinę mozaiką, tokios filmavimo dar nesu mačius. Nežinau, kokie tolimesni Michael Cane ir Harvey Katel aktorystės planai; jų vietoje, sustočiau būtent dabar. Jie parodė viską, ką gali, tai buvo orus vaidmuo, ne koks suvaikėjęs uošvis, iš kurio visi tyčiojasi. Filme nemažai gyvenimiškų, nepatogių vietų- kaip godžiai senimas ryja akimis jaunus kūnus, buvusi futbolo žvaigždė skęsta savuose riebaluose, senyva pora džiginasi miške. Pasaulis seno žmogaus akimis- kai viskas jau buvo ir nieko (ką prisimintum) nebeatsitiks...

2015 m. spalio 27 d., antradienis

Narc (2002)

Kryptelėkim nuo abėcėlinės tvarkos, pagal nuotaiką neradau filmo, prasidedančio raide A ;) Likau tokia sužavėta Jason Patrick, kad ėmiau fanatiškai naršyti jo filmografiją. Prisiminiau, kaip kadaise mane "vežė" crime žanras- prakaituoti, nesiskutę farai, fast food'o dieta, pavojus, kraujas ir mirtis. Suręstas tikrai neblogai, be to, čia galime išvysti Ray Liotta, kitą devinto dešimtmečio žvaigždę. Po tragiškai pasibaigusių gaudynių, policininkas Nikas Telis gauna šansą geram vardui susigrąžinti- jam patikima įstrigusi kolegos žmogžudystės byla. Kažkodėl į porininkus  kliūva buvęs velionio bendražygis, nekorektiška, bet dzin. Pamaži jie kapstosi prie reikalo esmės, aiškėja, kad ne visi farai šventieji, jiems būdingos didelės ydos.. Pagrindiniai veikėjai labai skirtingi- ūmus, piktas, desperatiškas, viską jau praradęs Ouksas ir švelniabalsis, tykus darboholikas Telis, kurio santuoka griūva. Beviltiška kova, norint kažką pakeisti šitam purvinam, šlykščiam, prievartos kupinam pasauly. Tik ar verta stengtis, jei vis tiek pralaimėsi ir neteksi visko?

2015 m. spalio 17 d., šeštadienis

After Dark, My Sweet (1990)

Ūžti iki ryto darosi vis sunkiau, bet Dievas mato, dėl to ir gyveni žmogus.. Taigi atsibudus penktą popiet ir išsikepus bulvių, neliko nieko kito kaip pažiūrėti šį jau seniai smalsumą žadinusį filmą. Daugiausia panašumų turi su "One False move" ir "Sling Blade", bendra dykumos, beviltiškumo atmosfera ir psichinė liga . Pasakojimas pradedamas pirmu asmeniu. tas balsas užburia ir neleidžia atsitraukt,beje, ir muzika puiki. Jaunas vyras su psichine trauma, atsibasto į kažkokį dulkiną miesteliūkštį, ir yra įtraukiamas į keistą nusikaltimo planą. Panašu, kad rengiamasi jį pakišti kaip ožį, pasitelkus dailias celiulito nemačiusias šlaunis. Neperpratau tik, kas tas dėdė Buck'as , gaila, šito neradau kometaruose, kokie jo ir Fay ryšiai? Ar galim daryti prielaidą, kad išgėrinėjanti seksulka nedaro didelės atrankos seksualiniams partneriams? Kaip ten bebūtų,  Kolinsas nėra toks atsilikęs, kaip jiems atrodo... Filmas sukamas labai, labai lėtai, bet man nenusibodo žiūrėti į gražų kaip paveiksliukas Jason Patric, kuriam, mano didelei nuostabai, tuo metu buvo 24m., atrodo bent 35! Užtat bobelė grojo mano nervais..Žinoma, viskas nebūtų susiklostę taip, jei Fay būtų buvusi miela moteriškutė, nepasitikėjimas, įtarumas ir egoizmas varo šią liūdną istoriją. Visgi apmaudu ir pikta, kad tokie kaip Kolinsas tenka to nevertoms dvasios ubagėms.. Pabaiga sudėjo visus taškus, jei ir turėjau kažkokių abejonių, jie buvo nupūsti Jason Patric final act. . Įdomu, ką toliau veiks Fay, gers vyną ir kvailai gundys; šito nebesužinosim, apgailėtini žmonės paliekami toliau tęsti savo beprasmišką būtį..

2015 m. spalio 4 d., sekmadienis

Apartment Zero (1988)

Colin Firth man visada atrodė kažkoks freak'as, bet gerąja prasme- prisiminkime jį, vilkintį megztuką  su briedžiu, peršamą Bridžitai Džouns :)) Na, dabar aišku, kad tas jo savotiškumo  daigas pradėjo kaltis seniai, labai seniai, kone prieš 30 metų.. Adrianas turi ryškių sociopato bruožų ir psichiškai nesveiką motiną (paveldimumas!), mieliau renkasi judančių paveikslėlių karalystę nei realybę- jis pamišęs dėl filmų. Bendravimas su kaimynais jam kančia, skausmingas asmeninės erdvės pažeidimas; išspjovęs šykštų "laba diena", jis neria laiptais aukštyn ir užsidaro bute. Vėl vienas, vėl patenkintas. Deja, kino klasika nėra pelninga, gresia bankrotas, ir Adrianas priverstas ieškoti išeičių. Tenka išnuomoti kambarį. Pasirenka absoliučiai priešingą tipą - lengvai bendraujanti, žavinga Džeko asmenybė iškart pelno kaimynų simpatijas, dėl ko Adrianas labai išgyvena. Net imi svarstyt, gal čia homoseksumu kvepia. Bet ir jis nenormalus.  Seniai seniai skaitytoje knygoje "Vargo kalnas" labai įsiminė vienos psichiatrės taikytas metodas- bendraujant, pauzę išlaikyti maksimalią, tyloje žmonės pasimeta. Pamatysite puikiai iliustruotą pavyzdį. Pridėkim faktą, kad mieste siautėja serijinis žudikas ir gauname lėtą, šiurpų trilerį, spėliojant, kuris..? Beje, toji kaimynystė -  dvi įkyrios pensininkės, transvestitas, kibirkščiuojanti ispanų porelė ir kt.- iš kantrybės išvestų ir paprastą žmogų :D

2015 m. spalio 1 d., ketvirtadienis

Alien Nation (1988)

Pradėjau naudotis jau minėta filmų knyga, esu labai patenkinta pirmuoju radiniu!  Spėjau ištyrinėti ir kai ką pasižymėti iš A raide prasidedančių filmų, artimiausiu metu bloge įsivyraus alfabetinė tvarka :) Intuicija liepė rinktis šį, atrodo, jokio intelektualaus peno neteikiantį filmą. Tai nėra gudrus, psichodelinis brain-rapist'as,  kaip sci-fi netgi skystokas. Bet čia draugėn sueina keli labai svarbūs faktai, kuriems aš sakau TAIP-  8-asis dešimtmetis ir vizualiai nejuokingi ateiviai, gaudynės naktį ir netradiciniai porininkai-farai. 1991m. į Žemę, Šiaurės Amerikoje, nusileidžia ateivių laivas, Kodėl ne Rusijoje?- skundžiasi vienas žmogelis interviu, situacija, privertusi prunkštelėti, pagalvojus apie pabėgėlius iš Sirijos. Atvykėliai išoriškai labai panašūs į žmones, o skirtumai kartais sukelia juoką, pvz. skystimėlis, atstojantis jiems alkoholį :D Integracija vykdoma greitai, žinoma, pasitaiko diskriminacijos ir ne tokių šviesių aspektų. Ateiviams taipogi nesvetima silpnybė nusižengti teisėsaugai. Praradęs porininką vieno apiplėšimo apgulty, seržantas James Caan imasi dirbti su naujai paskirtu detektyvu, pirmuoju iš ateivių tokiose pareigose. Kampai aštrūs, bet gali nuspėti, kad greitai jiedu bus šauni komanda. Jų byla prasideda žmogžudyste, o baigiasi narkotikais. Taigi, ateiviams nesvetimi žemiški malonumai. Tik jabluka- daug stipresnė, nei mūsų heroinas ir LSD- užuot virtęs sapaliojančia skudurine Onute, įgyji neišpasakytos jėgos, ištvermės ir t.t. Jeez, tai gražaus pinigėlio paklotų Maximos savininkai, kad galėtų prifarširuot darbuotojus, dirbtų 24val per parą :D Yra keletas tęsinių, netgi serialas, bet siūlau čia ir sustoti. Aktoriai kiti, o kas tiesa, tai ne melas- James Caan ir Mandy Patinkin yra šio filmo šerdis.

2015 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

Leviathan (2014)

Skubu talpinti dar rugsėjį matytą filmą, nes statistika darosi katastrofiška- vos 2 filmai per mėnesį?? Buvo prispaudęs darbas, po kurio tik nusivemti norisi, paskui - nuostabi atsotogų savaitė Dubline.. Džiugi patirtis ir įsigyta puiki knyga, padėsianti gerų filmų paieškose- 2015 movie guide, the modern era, by Leonard Maltin's. Tarp 16000 įrašų kažkas tikrai BUS. O grįžtant prie filmo.. Vėl Rusija, ir jos biednas, depresovas, degtine saldinamas gyvenimas. Pagrindinį veikėją spaudžia parduoti namą, pirkėjas- pats meras. Kaina- kaip patyčia, teismai, korupcija, beviltiškumas. Kažin kaip viskas būtų pasisukę, jei šeimoje nebūtų įsimetęs santuokinis pelėsis...Nesmerkiu svetimautojų- jei suki kairėn, reiškia kelyje drybso maita, kurios neapvažiuosi. Ne visi renkasi sunkųjį, atkarų sprendimo būdą- išsikruvinti, traukiant dvėseną iš kelio. Gražiai, jaunai žmonai mirtinai užkniso dirbti fabrike diena iš dienos, paskui klausytis vyro bambėjimo, koks gyvenimas šūdas, o ir posūnis pagarbos visiškai nerodo. Tik vėliau atsiveria tokia tuštuma, kurią jau sunku uždengti ta pačia kasdiene rutina. Veidmainiška pabaiga mišiose kėlė juoką, tik nelinksmą.

2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

Izgnanie (2007)


 Per šį filmą galima valgyti, lakuotis nagus, žaisti su kate- ir vistiek nieko nepraleisi. Tas pats kadras ištęsiamas iki kelių minučių, pavyzdžiui matome, kaip važiuoja mašina, kyla ir leidžiasi keliu, ir daugiau nieko. Toks laiko tampymas gali užknisti ir atbaidyti žiūrovą- tie keli mano skaitytojai, užmėtysit mane supuvusiom silkių galvom už tokius šposus- ir vis dėlto, tikėkit manimi. Akį patraukia, kaip estetiškai nufilmuota, jau pirmajame Andrey Zvyagintsev filme Vozvrashchenie pastebėjau, koks fantastiškas operatoriaus darbas- izoliuoti, nykūs Rusijos gamtovaizdžiai tobulai įrėmina sudėtingas, tragiškas žmonių istorijas. Vyras su žmona ir dviem vaikais atvyksta į kaimą, regis tai- šeimos galvos gimtieji namai. Žmona hiperjautri, matosi, kad pora turi sunkumų, paskui numetama bomba- ji nėščia nuo kito.. Vyras suka galvą, kaip būtų geriausia pasielgti, o ta- aklai sutinka su viskuo. Stebina, kad nematyti riksmų, muštynių, klausimų, paprastai lydinčių neištikimybę- KODĖL, ar tau blogai su manim?? Myli kitą? Ir t.t.  Aišku, tai nepriveda prie gero. Finalas keisčiausias, kokį teko matyti, tiesiog protu nesuvokiamas- vieno kapituliacija ir kito beprotybė. Pažiūrėjus dar ilgai prisiminsit, sudirgina sąmonę. Susvetimėjimas  niekur nebuvo pavaizduotas taip įtaigiai.  Šakės,negalvojau, kad taip susidomėsiu rusiškais filmais, kas toliau- hipsterių išniekintas Tarkovskis? :D

2015 m. rugpjūčio 11 d., antradienis

Mystery Men (1999)

Iš visų superherojų- Žmogus Voras, Halkas, Supermenas, Betmenas ir t.t. man kadaise patiko tik šikšnosparnio fetišą turėjęs Briusas Veinas. Esu mačiusi visus pastatymus nuo 1980m, netgi labiausiai apgailėtiną, akiduobes kraujuoti verčiantį Batman & Robin, taip, aš narsi... Su likusiom veiksmo filmų "pažibom" taip pat esu susipažinusi, todėl ši parodijų komedija suteikė begalinį, begalinį malonumą, ir man visai negėda :) Surinktas fantastiškas aktorių ansamblis, neskaitant Ben Stiller: 1. Hank Azaria-  ką reiškia nuolat girdėti Simpsonų Moe:) 2. Janeane Garofalo- neįtikėtina moteris, Lietuvoje galėčiau ją lyginti su Rimante Valiukaite; 3. William H. Macy- klounas   depresuoto tipo veidu; 4. Eddie Izzard- omg, po Hanibal man sunku į jį žiūrėti nerūpestingai, visgi disco niekada nemirs! 5. Neprilygstamasis Geoffrey Rush, pagrindinio blogiečio vaidmenyje tiesiog netilpo savame kailyje; 6. stačiai neįtikėtina, bet čia rado priežastį filmuotis ir pats Tom Waits! Kapitonas Nuostabusis pasiekė savo galimybių ribas, kai mieste nebeliko blogiukų. gresia apkerpėti. Šiuo tikslu iš beprotnamio paleidžiamas Kazanova Frankenšteinas, kuris vienintelis tinka mūsų šaunuoliui į priešininkus, arba kitaip tariant, sportinei formai palaikyti :D Deja, iš didelės puikybės Nuostabusis parpuola, ir dabar miesto likimas tik saujelės diskutuotinų veikėjų rankose. Tokių "supergalių" jūs dar nematėte, ir žinia kodėl- nes supergaliom jų laikyti liežuvis neapsiverčia! Ponas kastuvo specialistas, arba šakučių mėtymo meistras, o ką reiškia tylu, bet mirtina, išvis patylėsiu.. Turėdavau sustabdyt, kad išsižvengčiau :)) Nuotaikinga vitamino C bomba, sprogstanti ir  ištaškanti šūdovą dieną darbe, faktą, kad  nepakėlė algos, prigavo be bilietėlio ir nulinčiavo kosmine bauda, prisikabino koks iškrypėlis ir pan. kiaulystes.

2015 m. rugpjūčio 8 d., šeštadienis

New Waterford Girl (1999)

Ką jums reikštų gyventi miestelyje, kuriame gal pora tūkst. gyventojų? Tik apkalbos palaiko tokių vietų vos tvinksintį pulsą, pletkai pravarinėja užsistovėjusį kraują.  Penkiolikmetė  Moonie klaidžioja lyg skaistykloje. Sarkastiška, nesuprasta keistuolė svajoja apie Niujorką, naujas galimybes, tobulėjimą, ją netgi priima viena mokykla, bet.. Ekscentriška šeimynėlė atsisako paleisti savo juodąją avelę. Moonie tai atrodo pasaulio pabaiga. Tačiau ne veltui sako, jei užsidaro durys, atsiveria langas. Kaimynystėje apsigyvena pats Niujorkas- bendraamžė iš Bronkso. Komedija tokia faina, prisijuokti galima iki ašarų, primena kadaise per MTV rodytą animacinį serialą Daria. Tie rūbai- plačios kelnės, kožos iki kelių, aukštos platformos, nutampyti megztiniai :D, tyneidžerių partis.. Viena geriausių vietų, tai kai pagrindinė veikėja "aprodo" apylinkes vienu sakiniu- štai mano namas, tavo namas, bažnyčia, parduotuvė, mokykla, bažnyčia, bažnyčia, palkrantė- viskas! Religija, kaip provincijai būdinga, užima svarbią vietą, jokių muštynių, neduokdie  per langą tave stebi Marijos satulėlė :); štai kodėl Lu "teisybės kumštis" taip išpopuliarėja. Snukin nuo jos gavęs bachūras, jei parkrenta, garantuotai apgaudinėja savo merginą :D Kanadiečių humoras man dar naujas reiškinys, nors kažkiek pažįstamas iš Kids in the Hall serijų, beje, vienas veikėjų čia atlieka nedidelį vaidmenį :) Vienintelis nepatogumas tas, kad po gabaliuką teko lipdyti filmą youtubej, nes atsisiųsti neradau.

2015 m. rugpjūčio 3 d., pirmadienis

An Angel at My Table (1990)

Rašytojos Janet Frame biografija. Kol kas nežinau, kas ji, bet puikiai žiūrėjosi ir be papildomų info. Filmas labai ilgas, sudarytas iš trijų dalių. Janet augo 5 vaikų šeimoje,  4 mergaitės ir berniukas, seserų ryšys buvęs itin glaudus, o vaikystė šviesi ir nerūpestinga iki pirmosios nelaimės.  Anksti pradėjusi kurti, rašytoja gyveno savo vidiniame pasaulyje,  kentėjo nuo didelio drovumo, kuris vėliau  klaidingai buvo palaikytas šozofrenija. Aštuoni siaubingi metai psichiatrinėje ligoninėje! Vos neatlikta lobotomija, kaip "naujas efektyvus gydymo metodas", laimei, išleista jos knyga davė akstiną permąstyti, galbūt pacientė nėra tokia jau beviltiška.. Čia tai bent gyvenimėlis, menininko gyvenimas toli gražu ne kiekvienam. Naujoji  Zelandija,Anglija, paskui Ispanija, nuolatinė kova siekiant būti savarankiškai, turėti draugų ir būti mylimai. Book depository jau naršomas...

2015 m. liepos 29 d., trečiadienis

Zhit (2012)


Įsirėžia  į atmintį kaip rakštis, kaip šukė, supjaustanti basą pėdą braidžiojant upėje. Patinka man tokie filmai. Čiumpa tave už pakarpos ir stipriai papurto, vis iš naujo permąstai matytus vaizdus, esi šokiruotas, sujaudintas, palytėtas didžiojo meno- kino. Šiuolaikiniai rusiški filmai malonus atradimas, turint omenyje, kad rusakalbiai sutvėrimai man darbe retai suteikia laimės, dažniau iškyla aukštos keiksmažodžių pilys jų adresu... Istorija apie žmones, patyrusius praradimo skausmą, ir kaip sekasi su juo deal'inti. Labai, labai nekaip... Įdomus filmavimo būdas, žiūrovas nuolat vedžiojamas už nosies- sunku pasakyti, ar tai, ką mato veikėjai, tikra, ar tik sužalotos psichikos vaizdiniai. Ooops, paspoilin'au mažumėlę, bet tiek to. Įtaigus, šiurkštus, netgi buitinis filmavimo būdas sudaro įspūdį, kad fiksuojami įvykiai iš kaimyno namų- taip įsijauti, matydamas primityvius tapetus, sekciją, kalbančas lėles, bulką su pienu, dvarniašką kieme lojančią... Šedevras.

2015 m. liepos 24 d., penktadienis

Sweetie (1989)


Galiu tik iš dalies suprasti, ką reiškia gyventi su psichinę ligą turinčiu žmogumi- man kliuvo keli mėnesiai su nusenusia močiute, uch, patirtis nesaldi... bet čia.. Diena iš dienos, nevaldomos nuotaikos, ekscentriškas elgesys,  aplink šokinėjantys tėvai. O tau, sveikai seseriai,  telieka svajoti apie pilnametystę, kada galėsi palikti namus. Kay jau gyvena savarankiškai, iš arbatos tirščių jai net išburia mylimąjį, bet iki pilnos laimės kažko trūksta. Kai Luisas sugalvoja pasodinti kieme medelį, ima barškėti skeletai Kay spintoje- praeitis priartėja, o netrukus pasirodo namuose. Tai psichė sesutė Dawn, pravarde Sweetie. Palengva Kay nervai tampomi, įtampa auga, ypač turint omeny, kad namuose dar drybso narkašas "prodiuseris" Dawn draugelis. Trys ketvirtadaliai filmo gali būti traktuojami kaip komedija, komiški veikėjai ir jų sprendimai, viskas taip nerimta, o pabaiga nuliūdino. Pamačius Dawn vaikystėje, nesunku atspėti jos psichinės ligos priežastis.

2015 m. liepos 9 d., ketvirtadienis

Dziewczyna z szafy (2012)

Radau sėdėdama Skalvijos kavinėj ir vartydama seną žurnalo "Kinas" numerį, seniai, kai pernai vyko LGBT kino festivalis. Keista šizoidinė meilės istorija daugiabutyje. Jacekas prižiūri neįgalų brolį, probėgšmais pasidulkindamas su kokia merga; jei ne toji našta, jo kaip mergišiaus karjera pasiektų neregėtas aukštumas.  Kai galutinai įsiėda kaimynei, Tomą palieka pas tokią keistuolę, kuri neseniai mėgino nusižudyti. Taip, Jaceko atsakomybės jausmas itin diskutuotinas..O čia dar įdomiau- Magda išbando vis naujus psichotropinių vaistų derinius, žolę, siekdama atrasti paralelinius pasaulius. Matom, kaip ji sėdi džiunglėse, pavyzdžiui.. Bet Tomui jos namuose  patinka, ir jie kartu praleidžia vis daugiau laiko. Įdomu stebėti, kaip chemija keičia Magdos realybę: vietoj policininko mato esesininką, vietoj krautuvės pardavėjos- kiauliasnukę, sportininkų komada jai panaši į pamišusių lojančių vyriškių būrį..Viena scena  detaliai perteikė, kaip aš jaučiuosi parodų atidarymuose ir ką man norėtųsi iškrėsti :D

Between the Devil and the Deep Blue Sea (1995)

Jaučiu, kad šiam filmui apibūdinti man stinga kompetencijos; visokių gudrių tarptautinių žodžių, psichologinių įžvalgų, filosofinio požiūrio ir pan. tai aš čia iš paskutiniųjų kažką papezėsiu. Honkongas. Laive, radijo operatorius pasyviai rūko opiumą, už kadro vis girdėti moters balsas. Iš visko galima spręsti, kad pora išsiskyrė, o ši tebelaukia.. Kapitonas geria daug ir dažnai, naktimis įgulą linksmina grupelė prostitučių. Visi atsipūtę, laivas tuoj bus parduotas. Vieną dieną Nikos aplanko kinė mergaitė, nešina broliu ant nugaros. Jos gyvenimas- tai ne kvaišalų debesyje sėdėti, o kasdien grumtis už duonos kąsnį. Iš pradžių pavyta, ji lyg nujaučia, kad Nikos- geras žmogus, ir neilgai trukus tampa kaip ir padėjėja laive. Ima rutuliotis keista suaugusiojo ir vaiko draugystė. Pasirodo, Nikos gali daug pasimokyti iš Li, kad nepaisant visų sunkumų, vargo, neteisybės, daryti gera- vienintelė gyvenimo prasmė..

2015 m. liepos 5 d., sekmadienis

Exotica (1994)

David Lynch striptizo klube, čia būtų geriausias filmo apibūdinimas. Privataus šokio kaina, tiesa, sukėlė juoką (5 doleriai?! nors gal čia minimali suma, niekas nedrįstų taip šykštauti :D), visgi atmosfera, ir pats sumanymas man patiko. Minėtame klube dirba Erikas, kuris kas vakarą pavydžiai stebi, kaip šoka jo buvusi mergina Kristina, tokia gražuolė, kad  itin lengva pajusti save jo kailyje, ir ta būsena oi nesaldi... Gaila, kad daugiau apie jų santykius nieko nesužinome, tik kaip jie susipažino. Ieškodami vaiko kūno laukuose, rarrr, čia tai romantika... Pas Kristiną kas vakarą ateina Francis, ji šoka jam, kol Erikas visai pasiunta... Dar yra Tomas, kuris verčiasi egzotiškų gyvūnų prekyba ir nevisai švariais dalykėliais, todėl negali gyventi normalaus gėjaus gyvenimo, o tenkintis trumpais susitikimais su nepažįstamaisiais. Nežinau, ar šis veikėjas buvo jau toks būtinas, nes be atkaraus pasibjaurėjimo, man nieko nepaliko.. Prieš važiuodamas į klubą, Francis palieka namie savo brolio dukrą, kad ji "babysttint'ų", nors jokio vaiko nėra.. Viskas keista ir nesuprantama, žiūri lyg užhipnotizuotas, kol pabaigoje paaiškėja ryšys, siejantis Kristiną ir Francį.. Mes taip prisirišam prie žmonių, kad sukrėtus tragedijai, įsitveriamai į juos lyg į paskutinį siūlą, siejantį su praeitimi,  negalėdami jos paleisti.

2015 m. birželio 30 d., antradienis

Idiot (2003)

Perskaičius Fiodoro Dostojevskio "Idiotą", užėjo nenumaldomas noras pamatyti, kaip ši istorija atrodytų ekrane. Taigi, radau  2003m. variantą... Praktiškai nesu mačiusi rusiškų flmų, nežinau rusų aktorių, todėl pritrenkė kokybė. Iš viso dešimt serijų, romanas atkartotas vos ne pažodžiui- kas labai pravertė, vos po kelių serijų dingus angliškiems titrams,mano rusų kalbos žinios labai jau negilios. Trumpas siužetas tiems, kurie neras laiko skaitymui. Kunigaikštis Myškinas, po ilgų metų praleistų Šveicarijoje besigydant, atvažiuoja į Sankt Peterburgą. Čia jis iškart įtraukiamas į žavų ir koketuojantį elito ratą,  kur pinigai ir prabanga užima svarbiausią vietą. Atvažiavęs plikas basas, netikėtai (taip tik romanuose!) kunigaikštis paveldėja pasakiškus turtus ir  pelno susidomėjimą dviejų labai skirtingų moterų- generolo dukters Aglajos ir skandalingosios Nastasjos Filipovnos.  Negalėčiau paminėti nei vieno, kuris atrodė nenatūralus, neišvaidino- visi veikėjai tokie pat,  kaip knygoje. Išdidūs, intrigantai, sielos ubagai  turtuoliai. Labiausiai patiko ties beprotybės riba laviruojantis Rogožinas ir žiaurioji išsišokėlė Nastasja Filipovna. Kalbant apie kunigaikštį Myškiną, tai aktorius tobulai atskleidė, kodėl romanas pavadintas Idiotu: pabrėžtinas naivumas ir besąlygiškas pasitikėjimas žmonėmis, absoliuti socialinių įgūdžių stoka, kas nuolat priveda prie komiškų situacijų ir pažeminimo... Tobulai kurstoma įtampa tarp Myškino ir Rogožino- ta scena, kur Rogožinas vos nenuduria kunigaikščio laiptinėje- kažin, ar amerikonai sugebėtų geriau.

Le gamin au vélo (2011)

Šiaip nesu prancūziško kino gerbėja,užtat ryžikams turiu silpnybę, taigi pažiūrėjau šią vienišo berniuko istoriją. Vaikis gyvena prieglaudoj, iš kurios periodiškai pabėga, kad surastų tėvą. Tėvą, kuriam jis nebereikalingas. Suaugusiems pradėjus naują gyvenimo etapą, vaikai tampa našta, slogiu praeities prisiminimu, kuris "trukdo" žvelgti į ateitį. Berniūkštis sunkiai pakelia šią žinią, laimei, atsiranda gerų žmonių. Samanta imasi gloti Cyril'ą, nepaisydama jo sunkaus charakterio. Ar jiems pavyks? O gal gatvės gyvenimas visgi nusitemps žemyn?..Visada įdomu žiūrėti apie ne tradicinius, tėvus parduotuvėse šantažuojančius cyplius, o mažas, kietas, besikalančias asmenybes.

2015 m. birželio 19 d., penktadienis

Shy People (1987)

Beviltiškai nerandu naujų, gerų filmų, ėmiau knistis Kanų kino festivalio archyve, simboliškai pradėjau ties savo gimimo metais- 1987m. Turiu pasakyti, kad atima labai daug laiko, kol kiekvieną jų patikrinti, ištyrinėji, o paskui kaip tyčia, jo niekur nebūna atsisiųsti :D Žiūrėjau per youtube, kokybė tokia prasta, kad teko prisimerkus ir prisikišus nosį prie ekrano mėginti kažka įžiūrėti- silpnesnių nervų skaitytojai- esate laisvi :) O šiaip pastangos tikrai nenuėjo veltui- jei iš pradžių labai norėtųsi didesnio kontrasto, vėliau tas blyškumas ir išskydęs vaizdas netgi tampa pliusu. "Tuštutė" Niujorko žurnalistė Diana sugalvoja parašyti straipsnį apie tolimą giminaitę ir jos sunkų gyvenimą Luizianoje. Kartu pasiima problematišką dukrą, kuri pamažu klimpsta į narkotikus. "Su duona ir druska" jų niekas nepasitinka, aplinka nesvetinga- pasirodo, Ruta su šeima gyvena kažkokiam pelkyne, kur be valties nenusigausi. Toks jausmas, kad čią vietą pasaulis būtų pamiršęs- jokios buitinės įrangos, televizoriaus, per dienas tik žuvį gaudai ir lauke velėji skalbinius. Keisčiausia, kad Ruta gyvena su trim suaugusiais sūnumis (vienas protiškai neįgalus, tiesa) kurie nerodo jokio noro atsiskirti, pradėti savarankiškai..Giminaitė turi geležinę valią; sunkus gyvenimas su velioniu vyru pavertė ją diktatoriaus bruožų turinčia moterim, kurios žodis paskutinis, ginčyti niekam nekyla liežuvis. Nuolat girdimas vandens pliuškenimas, Džo vaiduoklis, rūkas, sukuria slogią misteriją. Dianos atvykimas neišvengiamai įneša pokyčių, bet pamoko ir ją pačią- kad šeima svarbiausia, ką turi gyvenime.

2015 m. gegužės 16 d., šeštadienis

Nochnoy dozor (2004)

Puikus rusų fantasy/ mystery žanro filmas apie gėrio ir blogio jėgas, kurios nuolat grumiasi žmoguje. 1992-ieji. Antonas kreipiasi į raganą, kad ši padėtų susigrąžinti pabėgusią žmoną. Truputis kraujo, truputis degtinės, biški limonado, išgerk- ir atsakyk už tai, kas nutiks. Staiga įsiveržia gėrio policija, raganą suima, o Antonas pradeda naują- Kito- gyvenimą. "Kiti"- tai turintys supergalių kovoti su blogiu, atrandantys tas galias ypatingom aplinkybėm susiklosčius. Praeina 12 metų. Antonas gauna iškvietimą,- blogio jėgos pasirinko paauglį, ir jam reikia suspėti, kol užhipnotizuota auka nepasiekė tikslo. "Draginimas " naktinės Maskvos gatvėmis, kiaulės kraujo gėrimas, kaimynas vampyras, pelėda, atvirstanti į moterį,- ir visa tai Rusijos, ne Amerikos išmislas! Žavinga. Artinasi viesulas, kurį sukėlė nekalta mergelė, kurią kažkas prakeikė. Reikia rasti, kas paleido prakeiksmą, antraip gresia pasaulio pabaiga (?) Apšnerkštos laiptinės nuspardytom sienom, aplink daugiaukščius ratus sukančios varnos, nevalyvas pagrindinis veikėjas- daug įtikinamesnė apokalipsės versija nei holivudinis šlamštas. Keistas, bet įsimenantis reginys.

Mad Max: Fury Road (2015)

Štai Pašėlęs Maksas ir Lietuvos kino teatruose! Kažkaip netikėtai pakliuvau į premjerą, šiaip esu linkusi rinktis seansus, į kuriuos susirenka kokie 6-7 asmenys, sutrikusiais snukeliais, ir nedrąsiom "čia tai liuks filmas bus, kad tiek žmonių" replikomis :) Negalėjau susiturėti retsykiais neapžvelgdama salės ir- sunku patikėti- kad žiūrėjom tą patį filmą! Salė gulėjo išsidrėbusi, abejingai žvelgdama į ekraną, hipsteriukas šalimais, maniau, tuoj užmigs, jei nepakeis pozos. O filmas buvo jėgiškas! Su keliom juokingom detalėm, kad nebūtų tobula, nes tobulybė kelia tik nuobodulį:).. Buvęs faras Maksas, papuola į nelaisvę Nemirtingajam Džo. Čia ir būtų baigęs dienas kai kraujo maišas (donoras), jei maištingoji imperatorė Furioza nebūtų pagrobusi "motinų- reproduktorių" ir iškūrusi iš šio diktatoriško paragaro. Būtent- gražios, modelio išvaizdos moterys atrenkamos dauginimuisi, nes susilaukti sveikų, stiprių kūdikių- retenybė. Trūksta maisto, vandens, neįmanoma nieko užsiauginti, nes dirva rūgšti, benzinas tapęs auksine valiuta, nes pėsčias po dykumą nepavaikščiosi. Nemirtingasis Džo neapsidžiaugia tokiu Furiozos išsišokimu ir šoka ją vytis- taip prasideda beveik dviejų valandų trukmės gaudynių karo mašinomis, sprogimais, žmonių traiškymo po ratais fiesta! Juokingai žiūrėjosi ant vienos iš mašinų pakibęs gitaristas, negailestingai drožiantis instrumentą- absoliučiai nereikalingas elementas, vien pompastikai:) Tom Hardy krūtas kaip visada, tai dar vienas mažakalbių jo vaidmenų, o Charlize Theron, netgi be plaukų ir galūnės, nušluosto nosį Tyra Banks modeliams. Įdomu buvo pamatyti Nicolas Hoult, iš žertvos berniuko, apgailėtinai apsijuokiančio su "Killing me Softly", išaugusio į anemišką, atlėpausį padarą, pamišusį dėl technikos ir noro garbingai žūti. Palyginimo su pirmom trim dalim nebus, prisipažinsiu, kad nepajėgiau prisiverst žiūrėt tos senienos, kur vyrų plaukai pasukti bigudukais...

2015 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis

Vse umrut, a ya ostanus (2008)

Įspūdingai žiauri rusų drama apie paauglių gyvenimą. Katia, Žana ir Vika- geriausios draugės, iš 9B klasės, kartu puikiai leidžia laiką, ir mano, kad taip bus visada, ar bent, iki suaugs. Vieną dieną paskelbiama, kad mokykloje vyks diskoteka, kas lig tol buvo negirdėtas dalykas (lol). Merginos ima planuoti, kaip rengsis, kaip įsinešti alkoholio ir t.t.- įprastas jaunuolių laisvalaikis. Tik bėda, kad dėl Katios išsišokimo pamokoje, renginį turbūt atšauks. Štai čia pirmas ir paskutinis draugystės išbandymas, cha. Aplinka tokia artima akiai- tie daugiabučiai namai, turnikai, mokyklos pastatas- po sovietų gavom palikimą, kuriuo dabar gali stebėtis užsieniečiai- blokuose Anglijoje tegvena  asocialai valstybės išlaikytiniai. Diskoteka šioms panelėms- galimybė patirti kažką naujo, galbūt tai pakeis jų gyvenimą, jos svajoja apie meilę. Žanai norisi pagerti, Vikai- "pakabinti" patikusį vaikiną, o Katiai- turbūt čia garbės reikalas, dar labiau paerzint nekenčiamus tėvus. Gosh, gerai kad aš tokios vidurinės nelankiau, nors apie merginas kaip Nastia esu girdėjus. Scenos savo brutalumu pjausto akių obuolius, kam tie siaubiakai, čia prisižiūrėjau užtektinai. Rusų kinas jau kokį trečią ar ketvirtą kartą blog'e svečiuojasi, ir tikrai ne paskutinį, laukia ištisi klodai!

Boy (2010)

Koks mielas filmas, žiūrėjau, juokiausi ir liūdėjau su svajokliu pagrindiniu veikėju, kuris mato dalykus daug gražesnius, nei iš tiesų yra. Vaikystė..Metas, kai "nematomi draugai" ir visagalė vaizduotė apsaugo tave nuo žiaurios realybės, iki užsiauginsi pakankamai tvirtą šarvą. Išmoksi meluoti, veidmainiauti, siekti savo naudos- kitaip tariant, išgyventi šiam žiauriam pasaulyje. Taigi Naujoji Zelandija. Pagrindinis veikėjas gyvena su gausybe mažų pusseserių ir pusbrolių. Vaikučių tiek daug, lyg išsibarstę grūdeliai, kur bepažvelgsi, išlenda po vaiką :D Kol auklė išvykusi į laidotuves, kaip vyriausias (11m), paliktas atsakingu. Jis eina į mokyklą, varvina seilę dėl mergaitės Chardonay, karts nuo karto pašiepia jaunesnį brolį ir dievina Maiklą Džeksoną. Vieną dieną iš kalėjimo grįžta tėvas. Berniukui tai puiki žinia, jis šokinėja iš laimės, mato savo tėvą kaip kietą gaujos narį, herojų. Pradeda svajoti, kaip, radę užkastus pinigus, jie išvyks iš čia ir kasdien mūvėdami smokingus, jodinės delfinams ant nugarų. Turbūt atspėjot, kad realybė toli šaukia iki tiek. Gimdytojas tikras niekdarys, per dienas rūko žolę, geria, ir mėgina rasti vietą, kur, bėgdamas nuo policijos, užkasė pinigus. Tai komedija, kur, laimė, nėra iki galo žlugusių veikėjų, tik žavūs nevykėliai :) Nuostabi Zelandijos gamta, akiai neįprasti čiabuvių veidai, liaudies muzika buvo tikras delikatesas. Režisierius Taika Waititi sukuria jau trečią puikų filmą (What We Do in the Shadows, Eagle vs. Shark), seksiu jo kūrybinį kelią ir ateityje.

Sling Blade (1996)

Some folks call it sling blade, I call it kaizer blade, mhm,- murma Billy Bob Thornton, tų murmesių pilnas filmas, skamba juokingai, paskui įpranti. Seniai girdėjau apie šią išskirtinę juostą, taip pat buvo įdomu, ką tokio jame rado Holivudo gražuola Angelina Jolie. Kažkoks apsėdimas ten buvo, buteliuką su mylimojo krauju po kaklu nešiojo, kokios nesąmonės :D Taigi po  One False Move šoktelėjau ant šios keistos, psichiškai nesveiko žmogaus istorijos. Vaidina labai savitai, esu mačius nemažai neįgalių herojų kine, bet šis kažkoks ypatingas. Tuo labiau, kad filmo gale paaiškėja, kad nėra jis jau toks nieko nesuvokiantis..tiesiog jam nerūpi jo paties likimas, nerūpi visiškai ir absoloiučiai. Paleistas iš psichiatrinės, kur praleido apie 20 metų dėl žiaurios žmogžudystės (būdamas dar vaikas, papjovė mamą ir jos meilužį), Karlas neturi kur eiti. Gailestingo psichiatrinės vadovo dėka, vyras įdarbinamas mašinų autoservise, nes turi gabumų surinkinėti variklius. Netgi susiranda draugą- vaikį, vardu Frenkas. Žiūrint į šitą draugystę mano "išKedintas" protas sunkiai suvokė, kad būta tokių naivių laikų, kai galėjai patikėti vaiką ir net po savo stogu priimti, švelniai tariant, tokį nestandartinį bičiulį. Kvepia idile? Ne visai. Bijodama vienatvės, Frenko mama, po vyro savižudybės, susimetė su pirmu pasitaikiusiu. Doilas atvirai rodo neapykantą Frenkui, mėgsta išgerti ir pasiautėti, pamažu auga įtampa. Prisiminkit, aplinkoje nuolat turim psichiškai nesveiką asmenį, na, siužetas aiškus. Talento atžvilgiu, reik atiduoti tašką Thorntonui; net savo geriausiam vaidmeny Pitt'as- šūdelis prieš jį.

2015 m. gegužės 3 d., sekmadienis

One False Move (1992)

Los Andžele, po kraupiai pasibaigusio narkotikų dealer'ių susitikimo,  ieškoma neįprasto nusikaltėlių trejeto- psichopato juodaodžio, kurio IQ lygus 150,  ne tokio šviesaus proto jo draugužio iš San Kventino ir gražuolės merginos Lailos. Agentų žiniomis, jie bus patraukę į mažą miestelį, kur turi pas ką pasislėpti. Pagalbos kreipiamasi į vietinį šerifą, Deilą "Uraganą" Diksoną. Šis net kulnais sumuša- pagaliau rimta byla, o ne girtuoklių peštynės ir namų vaidai! Bet situacija komplikuojasi paaiškėjus, kad vieną iš nusikaltėlių Deilui jau buvo lemta sutikti.. Kaip jau sako pavadinimas, filmas rodo, kaip greitai ir negrįžtamai nusprendžiamas, atrodo, ne tokio jau blogo žmogaus likimas. Pažeidus įstatymą, susidėjus su nekokia draugija, niekas nesigilina, kokie tavo moraliniai įsitikinimai ar "supuvimo" lygis,- teisiama griežtai ir be išlygų. Esi gainiojamas kaip žvėris, turi drebėti, degalinėje sutikęs policininką, atsisveikinti su šeima ir amžinai slapstytis. Melancholiška muzika ir slegianti atmosfera veda kruvino finalo link. Priminė puikų 8-o dešimtmečio kriminalą "To Live and Die in L.A." kur taipogi vaizduojamas netipiškas antagonistas.

2015 m. balandžio 12 d., sekmadienis

A Girl Walks Home Alone at Night (2014)

Labai gailėjausi, kad šįmet nenuėjau į nei vieną kino pavasario seansą- viskas per tą sumautą darbą, tebūnie prakeiktas!- o šiandien pažiūrėjus ilgai lauktą Irano produkciją apie vampyrus vesterno dvasia, mane užplūsta prieštaringi jausmai.. Nebuvo tai, ko tikėjausi. Nors nereikia kriokimo, draskymosi, kraujo čiurkšlių ar panašios ekspresijos, kad išlaikytų mano dėmesį, visgi, per lėtai man čia viskas, arba darausi nekantri į senatvę :)... Pripažįstu, labai stilingas, vien pasirinkus juodai/ baltą juostą neprašausi, o santūri, nors šykšti-žodžių, veikėjų kūno kalba puošė filmą, o ne jį gadino. Primena II,III- dešimtmečio filmus apie Nosferatu, kur šešėlis, žvilgsnis reiškė tiek daug! Nykiame mažame miestelyje, kur mirtis toks dažnas reiškinys, kad niekam neberūpi- gyvena žmonės, kurie nežino, kad naktimis juos seka vieniša moteris- vampyrė.. Liūdna prostitutė, suteneris, jaunas vaikinas ir jo narkašas tėvas, mažas berniukas- visiems jiems lemta sutikti Merginą. Kai kam tai bus pirmas ir paskutinis susitikimas.. "Esu padariusi blogų dalykų"- sako ji vaikinui, visgi katė ją pisileidžia. Jei gerai supratau, tai buvo filmas apie voverę rate- žmogų, nesusimąstantį kad įstrigo beviltiškoje kasdienybėje, kuri nepasikeis, jei nesiimsi radikalių priemonių. "Esi liūdna, ir nebesvajoji, pamiršai, kaip tai daryti"- sako padaras prostitutei. "Tai kam taupai pinigus?" Uchty, rimtai čia pavariau, ko gero bus tas kartas, kai man reikėjo "užaugti" iki atitinkamo filmo, o paskubėjau pažiūrėti :))

The DUFF (2015)

Nuostabi tema paaugliškai komedijai- neįspūdingai atrodanti draugė, šalia kurios TU gali atsakančiai pavaryti, atsiskleisti visu šaunumu! Gražus/bjaurus, kvailas/protingas- viskas sprendžiama palyginimo principu, taip atsirado posakis- "visokių yra, visokių reikia". Iš pradžių Bjankai skaudu, kai buvęs vaikystės draugas šiurkščiai meta, jog ji-  nekas kita kaip DUFF- angliškai- Designated Ugly Fat Friend.. Būti juodu, kad paryškintum, koks skaisčiai baltas yra kitas, niekas nenorėtų . Juk ji protinga, turi įdomių hobių, kaip čia yra, kad šalia ultra-žavių  savo draugių staiga tampa..nematoma?? Paaugliai  sutaria, kad Vesas padės atskleisti gerąsias savo puses, o ji apšvies chemijos pasaulyje, iš kurios gresia skola.. Ok, toliau siužetas nuspėjamas, čia ir baigiu. Norėjau tik atkreipti dėmesį į žaismingą filmo toną-  pilna brūkšniukų žymekliu ant ekrano, iš koto verčiančių etikečių,  juokingų sąmonės nusivažiavimų, hyper- linksmas madų šou supermarkete ir "žudantis" vaikinų kabinimas- po jo man nebuvo gėda plyšti juokais 6 žmonėmis užpildytoj kino salėj :D Seniai taip nežvengiau, dar vienas pliusas- mamą vaidina Allison Janney, kuriai viena Simpsonų (!) serija padėjo pakelti savivertę ir tapti savamoksle-psichologe :D Primena Mean Girls ir Easy A, arba net šauniuosius John Hudges šedevrus apie moksleivių gyvenimą. Pagindinė veikėja žiauriai užnešė į keistuolę kursiokę universitete, nors čia mūsų su drauge nuomonės išsiskyrė; anyway, Basia, už tave!! ;))

2015 m. balandžio 7 d., antradienis

Still Life (2013)

Įsivaizduokite , kad į jūsų laidotuves.. niekas neateina. Maža to, praeina savaitės, kol kažkas randa jūsų vienišą, pūti pradėjusį kūną. Atrodo, koks skirtumas, kai kūną seniai paliko jūsų nuostabi asmenybė, betgi vaizdelis liūdnas.. Toks Džono Mėjaus darbas laidotuvių biure: jis desperatiškai stengiasi rasti mirusiųjų artimuosius. Deja, į paskutiniąją kelionę juos palydi vienas. Neprivalu tai daryti, bet jis kažkodėl užsispyręs laikosi šio keisto įpročio. Filmas apie vienišus žmones, kurie rašo sau Kalėdinius atvirukus. Pabaiga išvis ašarą išspaudė, o dabar tai nutinka ypač retai. Eddie Marsan man asocijavosi su smurtautojo, protiškai nesveiko žmogaus paveikslu, o čia jis labai jautriai suvaidino kuklų tarnautoją auksine širdimi. Perspėjimas- nuotaikos tikrai nepakels, bet labai dėmesio vertas filmas apie tuos, kurie turėtų kažkam rūpėti, nors jau gulintys po žeme...

2015 m. balandžio 5 d., sekmadienis

Inherent Vice (2014)

Kietas riešutėlis.. Labai sudėtinga kažką pasakoti apie šį filmą, nes jis kaip žolės dūmas- beformis, ir apkvaišinantis :) Jei vienu sakiniu mėgintumei nusakyti siužetą- prasideda tuo, kad hipis detektyvas (na ir derinys) Laris ieško be žinios dingusios savo buvusios merginos.. Įsipainiojęs turtingas verslininkas, kyla natūralus klausimas, ar nebuvo ja, švelniai tariant, nusikratyta, bet dingęs ir jis! Narkotikai dar ne visai išpūdė Sportello smegeninę, pamažu jis užčiuopia siūlo galą.. Lyginant su jau matytais filmais, čia panašiausia į Didįjį Lebovskį, tik gal kiek painiau. Spalvingi veikėjai ir meniški drabužiai padeda išlaikyti dėmėsį..beveik 2,5val, nes sakau, suvokti, kas dėl ko kaltas ir kur čia šuo pakastas, man buvo per didelis uždavinys..Kažkokia narkotikus platinanti grupuotė, pedofilas? dantistas, pussy-girls baras, FTB dirbantis buvės narkomanas, tikra marmalynė.. Žolės dūmo persunkta atmosfera, jūra ir saulė labai pakėlė nuotaiką. Po žiemos, kai už lango tik sniegas ar kruša, ūpo nėra, o tavo skėtį kažkas "amžiams pasiskolino"...Joanix Phoenix, laimei, nesilaiko savo duoto žodžio daugiau nebevaidinti :) Apsinešęs, purvinais padais ir bakenbardais- vienas įdomesnių veikėjų, matytų  pastaraisiais metais. Lyginant su Birdman, žymiai patrauklesnis variantas.

The Other Guys (2010)

Velykų proga ne tokiems priverstiniams darboholikams kaip aš nusišypso laimė kelių išeiginių pavidalu:) Filmą mačiau prieš mėnesį, o rašau tik dabar, negerai... Will Ferrell, mano komikas numylėtinis, komedijos intelektu nespindi, bet visgi daugumą jų esu įdėjus į šį tinklaraštį; man jos pasirodė įsimintinos kažkuo :) Žiūrėjau per filmai.in, su lietuvišku įgarsinimu, kas šiaip jau yra mano reta praktika, bet šįkart labai pasiteisinusi. Įgarsintojas kalbėjo tokiu atsainiu ir pochuizmo persunktu balsu, kad myžau į kelnes iš juoko! Du policininkai, "kanceliarinis peliukas" ir kadaise susimovęs faras negauna tirti svarbių bylų, o tik tvarkyti po to likusį popierizmą. Tai siutina energingąjį Terį, bet visos pastangos atrodyti rimtais policininkais baigiasi.. grįžimu basomis :D Gerai pasijuokta iš visų detektyvinių trilerių, su šustrekais pagrindiniais veikėjais, kurie gaudynių metu važiuoja įsikabinę mašinos kapoto, bet tai didelės žalos jų šukuosenai nepadaro, o prakaitu jie tai jau tikrai nesmirdi, nes po kojom krinta top modeliai :D

2015 m. kovo 6 d., penktadienis

August: Osage County (2013)

Gali nesutarti su mama, bet elgtis su ja taip, kaip Julios Robert's veikėja, na, diskutuotinas dalykas. Kaip seni apatiniai nuvalkiota frazė "Kiekviena šeima laiminga vienodai, bet nelaiminga- savaip" čia labai tinka. Kas nutinka tarp tėvų ir vaikų, kad vieną dieną išgirsti- valgyk savo sup*stą maistą, kale!? Violeta Weston matė geresnių laikų, bet dabar  serga vėžiu, pakaušį dengia skurdus plaukų pūkas, saujomis ryja tabletes ir pamažu eina iš proto. Iš trijų dukterų prie motinos likusi tik viena, sąžiningiausioji, kasdien kenčianti ligonės kaprizus ir išsidirbinėjimą, bei alkoholikas vyras, kuris vieną dieną dingsta. Šia proga sukviečiamas Westonų šeimos susirinkimas, atvyksta tėvo numylėtinė Barbara ir vilioklė Karen. Panašu, kad šeimyninis gyvenimas sunkiai klojasi ir joms- viena stovi ant skyrybų slenksčio, kita ruošiasi tekėti už vyriškio, kuris santuokos įžadus kartos jau 4 kartą.. Įtampa prie stalo auga, pilasi priekaištai, senos nuoskaudos atsiveria naujom žaizdom. Paskui pūlinys sprogsta, aptaškydamas savo šlykščiu turiniu, ir giminaičiai išsilaksto kaip rūsyje pabaidytos žiurkės. Negali atsižavėti fenomenaliąja Meryl Streep, ji net Baraką Obamą suvaidintų, ir gautų Oskaro nominaciją.:) Iš pradžių suerzino, kad filmas kaip ir be pabaigos. Nors geriau pagalvojus, tai tebuvo maža atkarpa iš nelaimingo gyvenimo, trumpas žvilgsnis ten, kur gėda parodyti. Galbūt kitą kartą  Westonai susitiks laidoti motinos; kitais žodžiais tariant, priežastis turės būti svari..

2015 m. vasario 27 d., penktadienis

Birdman: Or (The Unexpected Virtue of Ignorance) (2014)

Pasimatavau praėjusių metų Oskarų skudurus; daug nedvejojus, čiupau paskutinį mados klyksmą- Metų Filmą. Na.. Palyginčiau su senu geru nudėvėtu džemperiu, kurį gaila išmesti. Į alaus barą nueiti gali, bet į restoraną apsirengus eiti būtų nesmagu, o gal net būtų parodytos durys. Daug nesitikėjau, kaip tik, buvau nusiteikus skeptiškai, tai galiu džiaugtis, kad pakėlus rankas, per pažastis nesuplyšo :D Filme yra trys geri dalykai. Pirmas, labai išmoningai parinktas pagrindinis aktorius. Michaelo Keatono grįžimą į Didžiuosius ekranus galiu palygint su Mickey Rourke atgimimu dramoje The Wrestler. Aišku, Maikis nebuvo puolęs taip žemai, nepavirto į žmogų- beždžionę, bet tik Gonzalez-Inarritu dėka vėl apie jį kalbame. Toks neįsimintinas veidas, nesuprantu, ką jis išvis veikia Holivude. Tas jo nykumas suteikia filmui melancholiškos nuotaikos, vargu ar istorija atrodytų, parinkus aktorių, iš kurio trykšta sėkmė ir pasitikėjimas savimi, pvz. Robert Downey Jr. Antra, žaižaruojantis ir labai nustebinęs Nortonas; akiplėšos įžymybės rolė buvo kaip gaivinatis ventiliatorius pridvisusiam kambary. Trečia- soudtrack'as. Buvęs superherojus mėgina susigrąžinti buvusią šlovę statydamas įtartiną pjesę Brodvėjuje. Ant kortos pastatyta viskas. Chaosas, aktorių kaprizai, žurnalistų netaktas- visas šitas marmalas susižiūri greitai. Bet kaip jau sakiau, kažkokio gylio, filosofinės prasmės, per tirštą holivudišką rūką, nepavyko įžvelgti. Žanras comedy-drama yra pravalas :D 

2015 m. vasario 24 d., antradienis

Cake (2014)

Filmas nėra kažkokia įspūdinga, išskirtina istorija. Tiesiog netikėtai, vos per vieną filmą, Jennifer Aniston nustojo būti 'Draugų" Reičel... Stulbinama metamorfozė tučtuojau įvertinta- auksinio gaublio nominacija gal ir nekažkas, bet aktoriams vidutiniokams- smarkus postūmis į priekį. Mathew McCounaghey nutiko panašiai- tik jam iškart krestelėjo Oskarą, nelemtas patriarchatas ;). Jokio vapsvos liemens, tonos kosmetikos ir kitaip nuslėpto fakto pase..Aniston stulbinamai vaidina moterį, po siaubingos avarijos kenčiančią chroniškus skausmus. Jei kas nežino, ką reiškia chroniškas- ne, čia ne tas pats, kai chronius dejuoja kad alko baigėsi- tai toks kasdienis, įkyrus, iš akiduobių veizolus verčiantis skausmas. Palaužiantis ne tik kūną, bet ir dvasią, verčiantis tave dygia, kandžia bjaurybe, rupšnojančia oksikodoną. Tokia pasibaisėtina, kad net savipagalbos grupė pašalina tave iš savo gretų..Kaip jau nuspėjot, istorija ir sukasi apie tai, kaip jai teks susigyventi su šia nauja situacija, kuri itin paaštrėja, nusižudžius vienai likimo draugei. Claire, visai ne creepy, susiranda velionės vyrą, ir prasideda keista dviejų netektį patyrusių žmonių draugystė. Kai paaiškėja visas avarijos mastas, kurį lengva nuspėti, Aniston pavaro iš peties- scena su nuotrauka buvo fucking moving.. Laikau špygas už tave, Jennifer, taip ir toliau! Užteks lengvabūdiškai filmuotis su gražiausiais Holivudo vyrais, show us some acting ;D

2015 m. vasario 4 d., trečiadienis

The Little Death (2014)

Įkvėpta sėkmės, surizikavau ir mečiau sau iššūkį- o gal per vieną vakarą įmanoma pamatyti 2 gerus filmus? Gobšumas neišpasakytas, žinau, ir turėjo baigtis karčiu nusivylimu, tačiau man pavyko:) Plakatas gan tiksliai užveda ant kelio, bet šiek tiek supažindinsiu su turiniu.  Istorija apie poras, kurios turi didesnių ar mažesnių seksualinių fetišų, kelis iš jų girdėjau pirmąkart... Mergina pasidalina su draugu slapta fantazija, kad norėtų būti išprievartauta, šį segmentą, režisieriaus vietoj, būčiau užbaigusi kitaip, na, bet yra kaip yra. Rovena stengiasi pastoti, problema ta, kad laikrodžio tikslumu vykstantys "mėginimai" seniai užgesino aistrą ir neteikia jokio malonumo. Kibirkštį įskelia...vyro ašaros! Danielis ir Evie taip nutolę vienas nuo kito, kad jiems jau reikia profesionalo pagalbos. Terapeutas pasiūlo role play, kurio rezultatas taipogi gaunasi ne toks, kokio tikėtasi.. Žiūri, lyg sėdėdamas ant žarijų, su davatkišku Zosės pasidievagojimu užsiėmus burną- "o bože, svietas to nematė". Nelabai įsivaizduoju, jei ne vienam, su kuo jį reiktų žiūrėti? Pliusas tame, kad praplėčiau akiratį kino pramonės pasiūloje, nieko panašaus dar neteko matyti, labai gerai, kad dėmesio neblaškė garsios Holivudo pavardės. Visi esam keisti, bet kai kurie keistesni už kitus...

What We Do in the Shadows (2014)

Ilgai laukta ir pateisinusi lūkesčius komedija. Veiksmas prasideda 6 valandą vakaro, iš karsto pamažu, kiek nerangiai keliasi Viago. Jam 379-eri, jis bus mūsų pasakotojas, nušviesiantis vampyriško gyvenimo kasdienybę ir aktualijas: bendravimą kitais vampyrais, socialines problemas, komplikuotus santykius su vilkolakiais :D... Jo bičiuliai- charizmatiškasis Deakon, paskui kurį kaip uodega sekioja namų šeimininkė, beviltiškai tikėdamasi pati tapti vampyre ir žiaurusis Vladislav, kurio istorija siekia jau 800 metų. Rūsy dar gyvalioja vampyras Petyr, kuriam metų tiek, kad dantys auga kreivai ir elgesys primena mūsų nuokvakų pensininkų- nepričiom jis ėda vištas, žiurkes ir kitus smulkius gyvūnus :) Trijulė  mėgsta išeiti į miestą, nors tinkamai apsirengti trukdo atspindžio veidrodyje nebuvimas :D "Dažniausiai susiduriam su problema, kad įeiti galime tik pakviesti".- skundžiasi Viago. Jie sutinka kitų vampyrų, persimeta keliais žodžiais, siautėja naktiniuose klubuose..Bet geriausiai vampyriška virtuvė atsiskleidžia, kai Deakon tarnaitė į namus atvilioja du mirtinguosius, kurie turėtų būti skaistūs, sakau turėtų, nes realybė skaudi :D Paverstas vampyru, Nikas atneša nemažai rūpesčių, nes kur beeitų, visiem tauzija esąs vampyras ir šiaip išssidirbinėja, pamėgina pavalgyti. "Tavim dėtas to nedaryčiau,- sako Vladislav". Artėja raganų/vampyrų/zombių tūsas, kurio Vladislav nekantriai laukia, tikėdamasis tapti garbės svečiu. Tai tokia ta  mažo biudžeto komedija, labai panaši į belgų Vampire, drįsčiau teigti idėjos kopija, nors kai ji dar tokia šviežia ir nenuvalkiota, nesukelia pretenzingo atodūsio "Ak, ir vėl". Labai pakelia nuotaiką :)

2015 m. sausio 19 d., pirmadienis

Im Juli (2000)

Neįprasta, nes tai vokiška romantinė komedija. Esu įpratus, kad vokiečių filmai būna apie karą, zombius, kriminaliniai bei Rosamunde Pilcher briedai... O čia buvo neįtikėtinai fainas road movie. Juli, amuletų pardavėja ir šiaip laisva siela, seniai nusižiūrėjo nerangų mokytoją Danielį. Sugalvojusi, regis, tobulą "pakabinimo" planą, ji nenumato atsitiktinumo galimybės.. Užuot pametęs galvą dėl jos, Danielis pasiryžta ilgai kelionei iš Hamburgo į Stambulą, kad sutiktų likimo jam skirtą merginą su saulės ženklu.. Nelaimingoji Juli nutaria keliauti kartu, a vdrug... Kokių nuotykių jie patiria.. Prasideda nuo keisto sunkvežimio vairuotojo (pripažinkit- kam jie atrodo normalūs?) ir baigiasi "vestuvių derybom" ant kažkokio pasienio posto :D Ech, ta meilė, verčianti krėsti kvailystes :) Gerai tokius filmus žiūrėti žiemą, pasvajoji apie atostogas, jūrą, keliones, taip malonu lieka širdy, už lango sniegui drimbant į purvo gniužulu. Dar kartą pamatai, kokie vyrai avinai būna, ir nemato to, kas akivaizdu (joke).

Skeleton Twins (2014)

Mano peržiūrėtų filmų aprašymai vėluoja pasibaisėtinai :(, labai dėl to susirūpinau.. Tuo labiau, kad filmas ne iš tų, kuriuos reikia ilgai "žiaumoti" burnoje, kad pajustum bent kokį prasmės skonį. Priešingai, komedija lengva, kiek liūdna, holivudiška, bet po jos lieka toks geras jausmas, iškart paskambinsit savo broliui (moteris) arba seseriai (vyras) paprasčiausiai paklausti, kaip sekasi;) Taigi istorija tokia: brolis ir sesuo nebendravo 10 metų, tylą nutraukė netikėtas vyro bandymas nusižudyti. Santykiai atsinaujina, darosi keista, kaip jie galėjo ištverti vienas be kito. Jiems taip gera drauge- nuostabiai leidžia laiką ir pažįsta vienas kitą kaip nuluptą.. na, gal čia ir slypi bėda. Kai priartėji per daug, ir manaisi galįs keisti artimo gyvenimą.. Šiaip suplakta daug- homoseksualumas, tvirkinimas, problematiška vaikystė, nenusisekusi santuoka.. Gavosi toks jaukus chaosas, pagrindiniai veikėjai (Kristen Wig ir Bill Hader) tokie mieli, kad nesuvoki situacijos rimtumo, jiems nutikę dalykai neatrodo tragiški, o faktas, kad prikišta per daug problemų, o neišplėtota nei viena, darosi nesvarbus. Bill Hader taip įtikinamai suvaidino gėjų, kad net googlinau, kas yra jo gyvenimo playdovas- vyras ar moteris:D Vieta, kur jie šoka pagal Starship gabalą- fucking adorable!

2015 m. sausio 5 d., pirmadienis

Beetlejuice (1988)


Draugas sutaisė mano žiurkių sukapotą kompo laidą, o paskui užkandžiaudami XXI amžiaus brudu- čipsais ir Coca-Cola, pažiūrėjom filmą ant normalaus dydžio ekrano :) Kadaise, vaikas būdama, esu mačiusi, bet atminty teliko kadras, kaip Winona Rider šoka ore, pamažu kildama į viršų, ir viskas. Filmas nėra labai įspūdingas, draugelis nepagavo kampo, kas per monai čia vyksta, tačiau pigūs efektai ir achujiena idėja atperka viską:) Adamas ir Barbara pakliūva į pačią absurdiškiausią avariją, ir žūva. Atsibudę vėl savo name, sutuoktiniai nesuvokia, kas darosi, bet palikta literatūra "Kaip elgtis numirus", greit padeda surišti galus. O bože! Ką dabar daryt?! Aišku, kam skaityt, kai gali kvaršint galvą pomirtinei administratorei ar kokios jos pareigos :D Bet mirtis nėra baisiausia. Į jų namą atsikelia šeimynėlė, kuri turi kelias siaubingas idėjas naujajam interjerui,  su tuo Meitlendai niekaip nenori susitaikyti. Dukterį vaidina jauna Winona Rider, gosh, kur dingo dabar tokios paprastos ir mielos merginos, kuriom nereikia vaipytis ir iš savęs tyčiotis, kad sukurtų kažką simenamo...Gotiškos pasaulėžiūros mergina greit pajunta, kad namai turi nematomų gyventojų. Bėda ta, kad senieji šeimininkai jau išsikvietė Beetlejuice, naujokams išgyvendinti :)Filme yra keli vykę bajeriai, ypač man patiko naujakurės -menininkės darbai :D Vienžo, laiko mašina grįžau į vaikystę, kai n kartų žiūrėjau Burtono Betmeną, Policijos akademiją.. Geri buvo laikai.