The Brand New Testament (2015)

Religijos tema kine nėra populiari, todėl iškart atkreipė mano dėmesį. Originali, šmaikšti ir kiek graudi drama. Dievas tėvas gyvena Briuselyje, kasdien engdamas žmoną ir 10-metę dukrą Ea. Visos kiaulystės, kurias laikėme Merfio dėsniais- jo pikdžiugiškas darbas, Sumuštinis, visada krintantis ant sviestu pateptos pusės, gretima eilė parduotuvėje, visada judanti greičiau nei taviškė ir pan. Dievas sėdi prie kompiuterio ir kasdien tą sąrašą tęsia...Žmona visiškai paminta po koja, nedrįsta cyptelėti, ji pavaizduota kaip psichologinio teroro auka. Vieną dieną Ea neapsikenčia ir kaip reikiant įsiutina tėvą- visiems pasaulio žmonėms išsiuntinėja jų mirties datas. Taip ji nori išvaduoti žmogų iš nežinomybės ir Dievo malonės, išlaisvinti. Nelaukiant pasekmių namuose, mergaitė išskuba į žemę ieškoti 6 apaštalų, kurie padės parašyti Naująjį Testamentą.  Įpykęs tėtušis mina ant kulnų, tačiau be savo kompiuterio yra bejėgis, todėl juokinga, kai jį dėl blogo charakterio ima talžti net kunigas :D Įdomu, kad pasklidus tokiai žiniai, Žemėje nekyla chaosas, viskas priimama ramiai, be streso, žmonės ima gyventi taip. kaip visada norėjo, bet vis atsirasdavo trukdžių. Kiekvienas apaštalas lenkia kitą keistumu, su nekantrumu lauki pažinties su naujais. Mergina be rankos, seksualinis maniakas, žudikas, senstanti turtuolė, kuri įsimyli gorilą- jų visų istorijos gula į knygą, paskui Ea išgirsta, kokia muzika skamba jų širdyse ir išpildo karščiausią troškimą. Seniai mačiau tokį mielą filmą ir drąsiai rekomenduoju visiems, kurie seniai patyrė kažką gero ir šviesaus.

Carny (1980)

Prieš keletą metų žiūrėjau serialą Carnivale apie cirko gyvenimą ir piktos dvasios užvaldytą kunigą. Žiauriai patiko, tik gaila, po dviejų sezonų nutraukė..:(  Cirkas visada kėlė mano susidomėjimą. Klajokliškas gyvenimo būdas, uždara keistuolių bendruomenė, karuselės, atrakcionai, cukraus vata.. Tylūs vagonėliai dieną, naktį atgyja paslaptingam ir kerinčiam pasirodymui. Aštuoniolikmetę Donną (jauna ir žavi Jodie Foster) taip pakeri cirkas, kad ji, viską metusi, prisijungia prie nuotykių kupino, bet ne mažiau pavojingo klajoklių gyvenimo. Pažiūrėjus šį filmą, galutinai supratau, ką reiškia tasai žanras sleeper; nieko ypatinga nevyksta, paprasta cirko kasdienybė. Nuolat balansuoji ant ribos- tarp susižavėjimo ir apgaulės. Susižavėjimas- gera žiūrovų nuotaika, šou sėkmė ir pinigai. Apgaulė- įsiutę žmonės, muštynės ir bėda. Pagrindiniam plane, be Donos, du draugai- girtuoklis klounas Bozo ir apsukrusis Patch, kurio dėka palaikoma pusiausvyra cirke, finansinė ypač. Jis nėra sužavėtas Donos pasirodymo, jam regis, kad jauna Bozo mergiotė tik atneš bėdą.   Pabaiga primena švelnią Tod Browning  Freaks  versiją. 

A Boy and His Dog (1975)

Prieš rašydama šį komentarą, pasidomėjau, kiek metų Don'ui Johnson'ui dabar. Po dviejų savaičių sukaks 66-eri. Eina sau..Žiūrėjau 40 metų senumo filmą, kuriame kaip uogienė užvakuota  vyro jaunystė. Juosta sena, bet idėja labai aktuali, atsižvelgiant į šiandienos politinę situaciją. Žmoniją sudrebino 4- asis pasaulinis karas, trumpai ir aiškiai- per  penkias dienas buvo nušluota beveik viskas. Išnykus civilizacijai įsivyrauja chaosas. Tie, kurie išgyveno, klaidžioja po dykrą, ieškodami kuo pramisti, plėšikaudami ir prievartaudami moteris. Išgyventi stengiasi ir jaunas vaikinukas Vikas su šunimi. Kažkokių kataklizmų dėka, juodu supranta vienas kito mintis ir gali bendrauti. Keturkojis draugas stipriai padidina galimybes išgyventi, o ir šiaip Kraujas- neįtikėtinas padaras! Jo sąmojis ir komentarai verčia iš koto. Situacija priklauso tik nuo tavęs- kokiom spalvom marginsi nykų piešinėlį. Net tamsiausią valandą, susidūrus su dideliu pavojum, tųdviejų kasdienybė primena nuotykį, o ne žutbūtinę kovą už išlikimą. Jų santykius kiek sudrumsčia moteris- kritinėse situacijose seksualiniai poreikia išauga, bet neilgam.. Išliks tik šikniai!

Mister Lonely (2007)

Pagalvojus apie Maiklą Džeksoną, apima dvejopi jausmai-  tai be galo talentingas popmuzikos atlikėjas, spalvinga persona: turėjo milijonus gerbėjų visame pasaulyje, sukūrė legendinį "capt už klyno" judesiuką, pagal kurį lengvai atpažinsi žaidžiant šaradas, apskritai, Maiklas ne šoko, o plaukė grindimis, lyg tai būtų jo kūno tąsa. Bet kas svarbiausia- gimė juodaodžiu, o vėliau tapo baltasis..  Iš kitos pusės- keistoki santykiai su vaikais; gal išmislas, žiniasklaidos sukurta sensacija, bet šlykštų šešėlį ne taip lengva nuvyti.. O dar ta South Park'o serija tikrai respecto neprideda, chi chi..:D Kodėl apie jį kalbu? Pagrindinis filmo herojus kopijuoja daininką, nes savame kailyje jaučiasi nejaukiai. Daugiausiai tik šoka, Thriller ar Beat It čia deja neišgirsime. Vieną dieną jis sutinka Marilyn Monro, kuri supažindina su keista, bet nuostabia įžymybių antrininkų bendruomene,gyvenančia atskiroje saloje. Čia pamatysi Charlie Chaplin, James Dean ir net Popiežių!  Čia kiekvienas gali būti kuo panorėjęs, niekas nesityčioja ir neprotina- maždaug, ką čia išsidirbinėji... Gali pamiršti nykų ir pilką savo gyvenimėlį, kai buvai tiesiog niekas, dabar tu- garsenybė, publikos numylėtinis, tavo gyvenimas kažką reiškia. Vieniši žmonės rado gyvenimo pilnatvę. Aišku, nėra viskas taip jau tobula..Mintis pabėgti nuo savęs yra kilusi beveik kiekvienam. Gyveni tarp žmonių, bendruomenėje, tai kaip čia išeina, kad jautiesi toks šūdelis, niekam nereikalingas? Kodėl niekam nerūpi, kad skaniai gamini, moki judinti ausis ar pasižymi išskirtiniu humoro jausmu? Todėl, kad žmonėms daugumoj terūpi jie patys, turi kažkaip įgyti to nelemto pasitikėjimo savimi ir nebepriklausyti nuo kitų nuomonės.

The Disappearing Illusionist (2015)

Sniegas. Sugeria garsus, sugeria paslaptis.. Iliuzionistas Dirkas Ohmas atklysta į mažą Norvegijos miestelį, kur ką tik dingo jauna mergina. Tėvai iš nevilties kreipiasi pagalbos, galbūt, mokėdamas tokių magiškų triukų, jis ras siūlo galą- ko nepavyko policijai ir paieškų grupėms. Keistoka logika, na bet širdgėla ir protas neina kartu. Įdomiausia, kad Dirkas iš tikrųjų užmezga ryšį su pradingėle- mato ją savo kambaryje, bendrauja ir įsimyli.. Vaizduotė? Mistika? Žiūrovas nebesusigaudo, tave pagauna ta paslaptimis kvepianti atmosfera, vis labiau tave painioja. Dirko vaizduotės Marija vienokia, o koks ji iš tikrųjų žmogus? Kas ten nutiko galų gale? Kodėl Dirko taip nemėgsta šunys?  Keista norvegiška pasaka. Pabaiga sukėlė netikėtą reakciją- laimingai viskam išsirutuliojus, vis tik liūdna. Mūsų vaizduotė ir realybė visada negailestingai susikerta.

The Red Spider (2015)

Štai ir praūžė "Scanorama", ištaikiau du seansus nueiti, vis  ne kaip pernai, kai buvau išsikvėpusi nuo darbų ir be pulso. Pirmasis- lenkų/čekų produkcija, trileris, kas šiai filmų programai kiek neįprasta. Teigiama, jog sovietmečiu taip nėra kuo užsiimti. kad jaunas, garbėtroškos pažeistas protas griebiasi kraštutinumų. Karoliui Kremeriui negana, kad jis yra geriausias naras Varšuvoje. Baseinas, pietūs su mama, vėl baseinas, kasdienė rutina rauna stogą, norisi kažko daugiau. Šalti ir nykūs Kremerių namai, gražuolė mama ir atstumtas tėvas, liūdni sumuštiniai su šlapenke ir Mick Jagger per šilelį, sveiki 1967-ieji..Atsitiktinai atskleidęs miestą šiurpinančio žudiko tapatybę, Karolis neskuba į policiją, o pradeda žaisti su likimu. Tokia proga niekada nebepasitaikys, jam įdomu paklausinėti, patyrinėti, o gal ir pačiam ryžtis kažką nužudyti? Kuris didesnis psichopatas? Labai profesionaliai sukurtas žudiko portretas- pliktelėjęs vyriškis, dėbsantis per akinių stiklus negyvos žuvies akimis. Pasidygėjimas eina iki kaulų smegenų. Dėl Karolio..asmeniškai nejaučiau gailesčio dėl to, kas jam nutiko. Galbūt tokiu būdu sustabdytas dar didesnis iškrypėlis?

Besieged (1998)

Italija. Jauna afrikietė studijuoja medicinos mokslus ir uždarbiauja tvarkydama pianisto namą. Patraukli moteris nelieka nepastebėta, pianistas prisipažįsta jai meilėje. Išgąsdinta, pasimetusi Shandurai pasisako turinti vyrą, kuris kali tėvynėje. Atkaklus merginimas baigiasi lyg kardu nukirtus..Vieną dieną herojė netyčia aptinka pono Kinskio susirašinėjimą su Afrika, o neilgai trukus gauna gerą žinią- sutuoktinis tuoj bus paleistas. Altruizmas iššaukia(ne)tikėtą reakciją. Hmm.. Abu veikėjai- emigrantai, ji-iš Afrikos, Kinskis- anglas. Jų jausmai man pasirodė visiškos vienatvės padiktuota būtinybė, bet netradicinės poros man visada patiko. Kalbant apie įdomius asmenybės tipus- kažin ar ilgai padirbtumėt tuose namuose; mūsų menininkas- vienas įdomiausių aktorių David Thewlis. Žmogus, kuris šypsosi, nes kol tu nematei, suvalgė tavo močiutės kulšį :D Palyginimas groteskiškas, bet niekaip negaliu tiksliau apibūdinti; iššaukia kažkokią keistą baimę ir įtampą, todėl jį stebėti visada labai įdomu, panašiai kaip Christopher Walken. Viskas su juo, aišku, gerai, neskriaudžia jis mūsų studentės, greičiau priešingai- parodo didžiausią mielaširdystę.  Skamba klasika- Bachas, Mocartas, Bethovenas, laikas bėga nenumaldomai, vyras tuoj grįš, ak, kaip puiku ir kaip jo niekas čia nebelaukia! 

Evil Dead (1981)

Vėlinių proga norėjosi siaubo filmo, ryte žiūrėjom naują serialą "Ash vs Evil Dead ir prisiminiau- juk nemačiau priešistorės, puiki proga apsišviesti :) Grupelė draugų ieško aštrių pojūčių- atsidangina į trobelęvidury miškų. "Pakalęs" jaunimas, bet klausykit, kalbam apie laikus, kai nebuvo mobiliakų, interneto, reikėjo kažkaip manytis. Neilgai trukus, vieną iš merginų užpuola medis-iškrypėlis, būūūū...Draugeliai virsta į zombius panašiais padarais, triukšmas, klyksmas, dūžtantys langai, tirštas kaip kečupas kraujas ir tas velniškas juokas- unikalu! O efektai- kažkokia tikštanti ryžių košė, plastilininės galvos! Briusas Kembelas- tikras vėpla, koks ir tu būtum, susidūręs su nepažintu blogiu. Juokiesi už pilvo susiėmus, tie evil-padarai tokie charizmatiški, šposų paskaldo, net gaila, kai juos nukauna :D Reikia pripažinti, daugiau nei vienas tų laikų filmas nebeišgavo deramo siaubo ir komedijos mišinio, sąmoningas humoras čia- juokas iš absurdo ten.. :)

Youth (2015)

Įdomu- salėje jaunimo buvo mažuma. Apskritai, vyresnio amžiaus žmonių kinoteatre retai sutiksi- gėdijasi ar šykštauja pinigų, nesuprasi. Kompozitorius ir režisierius, du garbūs senoliai. poilsiauja prabangiame viešbutyje. Neblogai, kai šalia vaizduotė piešia sysiu kvepiantį Lietuvos pensininką, įsisupusį į nepaaiškinamą rankovinį objektą ir  dejuojantį, kaip viskas brangu. Lyg kažkam būtų įdomu, Jėzau. Užtat jei buvai turtingas, pinigai  leidžia senatvėje žmoniškumo neprarasti. Maestro jau pasitraukė iš didžiosios scenos, apatiškas stebėtojas. Dienas leidžia masažuose, mirksta baseine, guodžia skyrybas išgyvenančią dukrą ir ieško ligų- gyvenime jau jau visko gana. Jo draugas Mikis kuria paskutinį savo filmą, testamentą, tik pabaiga stringa. Filmas lyg sukarpytas į daugybę juostelių- maži kadrai susideda į akiai malonią vizualinę mozaiką, tokios filmavimo dar nesu mačius. Nežinau, kokie tolimesni Michael Cane ir Harvey Katel aktorystės planai; jų vietoje, sustočiau būtent dabar. Jie parodė viską, ką gali, tai buvo orus vaidmuo, ne koks suvaikėjęs uošvis, iš kurio visi tyčiojasi. Filme nemažai gyvenimiškų, nepatogių vietų- kaip godžiai senimas ryja akimis jaunus kūnus, buvusi futbolo žvaigždė skęsta savuose riebaluose, senyva pora džiginasi miške. Pasaulis seno žmogaus akimis- kai viskas jau buvo ir nieko (ką prisimintum) nebeatsitiks...