Kiekvienas psichopatas, o "lengvųjų" grupei priskiriu ir save, svajoja, kad mūsų užterštą niekam tikusią planetą Žemę pastebėtų ateiviai.. Priblokštų tarpgalaktiniu intelektu, pavaikytų kaip reikiant, įkurtų savo koloniją. Fantastinių filmų pasiūlą didelė, ta nuobodybė paįkyrėjusi daugeliui, pats protingiausias, ak- vienatvė gerklę spaudžia. Čia kiek kitos krypties filmas, verčiantis prisiminti ne tokius senus įvykius. Europoje- gūdus sovietmetis, maisto eilėse drakės dėl šlapiankės, tik per šilelį gali slapčiom aikčioti nuo "Rolling Stones", nes neduokdie kaimynas įskųs, užsienis- tolima svajonė. Prancūzija/Čekoslovakija drįsta tėkšti alegoriją.. Mintys zujo prasidėjus filmui. Įsitraukti nelengva, bet keistumas pamažu užvaldo dėmesį. Žmonės, arba Omai, niekingai gyvaliojanti padermė, kaip pelytė lindinti urvelyje. Planetoje viešpatauja Tregai- milžiniškos mėlynos būtybės, nemirksinčiom raudonom akim. Visa kuo jie lenkia Omus- išsivystymu, jėga, protu.. Omai egzistuoja tik Tregų malonės dėka- neatleistinas aplaidumas. Kai kurie Tregai namuose kaip šuniuką laiko Omą- distancine apykakle kontroliuojamas jis yra didelė pramoga Tregų vaikams. Vieną dieną toks "naminukas" pabėga.. Jis daug žino apie Tregus, ir tas žinias panaudos, kad jo padermė kaip nors taptų laisva, kažkas girdėta? Galėtų rodyti mokykloje per istorijos pamokas, jei ne tie kyšantys Tregų papai..Gal supratau per daug lingytiškai (teneįsižeidžia gerb. lietuvių k. mokytoja Lingytė), bet kiekvienas juk galit matyt savaip :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą