2016 m. vasario 17 d., trečiadienis

La Pianiste (2001)

Labai smalsu buvo palyginti Elfirede Jelinek romaną su ekranizacija- kas išpildyta, ko pritrūko, ar daug prigalvota iš šalies..Knyga nuostabi-   iškrypusi moters pasaulėžiūra, kilusi dėl suvaržymų auklėjime ir savo norų neigimo. Isabelle Huppert šaunuolė, puikiai susitvarkė su šiuo sudėtingu vaidmeniu. Gal  buvo kiek aštroka, romane Erika nuolat balansuoja tarp savimi patenkintos profesionalės ir silpnos, palaužtos moters, linkusios į mozochizmą ir kt. šlykštybes... Muzikos konservatorijos dėstytoja Erika Kohut- neišsipildžiusių motinos svajonių produktas. Taip ir netapusi pasaulinio garso pianiste, ji dėsto Vienos konservatorijoje buržua vaikams. Tebegyvena su motina. Laisvalaikis griežtai kontroliuojamas vyresniosios Kohut, Erika turi ilgai tesintis, jei po darbo užtrunka grįžti namo. Kažkoks siaubas, ta motiniška tironija sunkiai suvokiama protu, knygoje viskas dar baisiau. Bet čia tik viena medalio pusė, moteris siunčia aiškius psichinio pakrikimo signalus..Ir štai į sustyguotą  Erikos gyvenimą įžengia jaunuolis, studentas Klemeris, atkakliai trokštantis tapti jos mokiniu. Vyrukas svajoja užmegzti romaną su vyresne moterim, kad įgytų patirties bendraudamas su merginomis, bet dar nežino vargšas, kur brenda.. Valterio Klemerio veikėjas užbūrė mane, jaunystė ir nuotykių troškimas veržte veržiasi. Jo sutrikimas, transformacija, perskaičius Kohut laišką, išpildyti idealiai. Michael Haneke- vienintelis režisierius šiai šiurpiai meilės istorijai pastatyti, niekas geriau nepadarytų. Likau sužavėta, praturtinta, Šuberto pavardė man amžiais asocijuosis su šia istorija :)...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą