Aptarsiu, ką mačiau tik iš psichologinės pusės, konkrečiai- dviejų iškrypėlių ryšį. Bylos eiga, kai kurie pareigūnų sprendimai kelia per daug klausimų ir palinktume link kaulelių narstymo, kas niekada nesibaigia filmo naudai. Tiek to. 1986-aisiais susipažįsta du pedofilinių polinkių turintys vyriškiai, "praktikos" turintis ir stebėtojas. Prieš Timo akis draugelis išprievartauja ir pasmaugia 11-etę. Baisu, kaip šis sėdi mašinoje lyg suparaližuotas ir nieko nedaro, aplink- plyni laukai, nei gyvos dvasios...Sukrėstas, išsigandęs, jis išvyksta iš miesto, stengiasi pamiršti, kas buvo, sukuria šeimą. Po 23-ejų metų, lygiai toje pačioje vietoje, nutinka tokia pat nelaimė- dingsta nepilnametė..Kas ir kodėl tai padarė? Policija karštligiškai stengiasi rasti nusikaltėlį, padėti tašką šioje siaubingoje istorijoje. O ramus, taikus Timo gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo; praeitis pasiveja ir jį sužlugdo. Peer ir Timo santykiai, lyg mokytojo ir mokinio, Peer primeta savo valią, labai slogu ir nejauku žiūrėti. Kaip žalingas įprotis ta jų draugystė, be kurio negali, nes vienatvė- nepakeliama. Nepatogus, slegiantis filmas, tik vokiečiai ir gali tokį išgimdyt. Beje, labai neįprastas tėvų gedėjimas, jokių isterijų. Šalti, santūrūs veidai, nulis emocijų, kas man užkliuvo žymiai labiau už pačius nusikaltimus; jie gal robotai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą