2016 m. gruodžio 7 d., trečiadienis

Homecoming (1996)

Grįžau iš kino protmušio, visa persiutus, nėra faina paimti priešpaskutinę vietą! Man! Kažkokius niekalus visi žiūri, milijonus atnešusius X-menus, Avengerius, bla bla bla, kur dar pinigų papo nepaleidžiantys Stawars'ai, šlykštūs Pixar animaciniai išsigimėliai, vien spalvos gali sukelt epilepsijos priepuolį... Maitinamės tuo, ką paduoda kino teatrai, su nemaža popkornų doze ir galonu Colos. Mano nuomone, tikrai gerą filmą reikia rasti pačiam, ieškoti žinynuose, studijuot nepriklausomo kino pasiūlą, knistis tarp video skuduryne ir pan- štai ką man reiškia būti kinomanu. Orientuojuosi į 20-30metų senumo produkciją, nes gerų filmų beveik nebekuria, Holivudas beviltiškai išsigimė, talentingi aktoriai miršta arba greit mirs nuo senatvės, juos pakeičia manekenių išvaizdos lėlės ar tokie kaip Robert Patison, brrr... Kas bus mūsų laikų Pacino arba de Niro, Marlonas Brando? Klausimą palieku atvirą, nes rezultatai nedžiugina. Išliejau kartėlį, dabar apie tai, ką mačiau. Uždarius kickassus, btjunkie, man tenka ieškoti filmų youtube, ten nemenkas pasirinkimas, gaila, daugumas- beverčiai šūdniekiai. Paspragsėjus valandą užkliuvau už Homecoming, patraukė muzikos takelis ir Annie. Annie Bancroft- žvaigždė, kuri net vidutinišką juostą nušviečia ryškia savo gebėjimų ugnim. Keturi nepilnamečiai, palikti motinos prie prekybos centro, turi imtis nevaikiškų sprendimų. Vyriausiai- kokie 13metų, mažiausiam- šešeri. Bijodami, kad socialinės tarnybos, sužinoję situaciją, juos išskirstys, vaikai išsiruošia į ilgą kelionę pėsčiomis pas nežinomą giminaitę. Dice ne pagal metus suaugusi ir atsakinga, palaiko ūpą ir viltį.  Krizių šeimoje jau yra pasitaikę, tad isterijų ar ašarų neišvysite, faktas priimamas stoiškai, su keletu paniurzgėjimų dėl savaime suprantamų dalykų- nežinios, alkio ir nuovargio. Galiausiai iš keistos giminaitės irgi tenka nešdintis, ir taip ketvertukas atsiduria pas tikrą savo močiutę. Šioji nesužavėta idėja priglobti anūkus. Atsiskyrėlė, pikta ant gyvenimo, ne taip įsivaizdavo ateitį. Bet vaikų neįbauginsi- priešingai, jie sugalvoja kaip būti naudingiems, nuo tų pastangų net širdį veria. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą