2016 m. gruodžio 18 d., sekmadienis

Testament (1983)

Žvelgiant į juos darosi koktu- ambicingas tėtis, perekšlė mamytė ir trys jų atžalos apakina idiliškos šeimynėlės spindesiu, amerikietiškos svajonės alfa ir omega. Prisipažinsiu, žinodama, apie ką filmas, nekantravau sulaukti nelaimės, kad biški praskiestų šitą saldžią pliurzą. Ištinka branduolinė katastrofa, gyvenvietė atkertama nuo išorinio pasaulio, tėtis, išvykęs ryte į darbą,nebegrįžta. Kyla masinė panika, svarstomas maisto klausimas, taip pat- ar likti, kur yra, ar mėginti keliauti kitur.. O tada prasideda.. Dėl radiacijos pamažu miršta silpniausieji- seniai ir vaikai, tikrai slegiantis vaizdas, tie nesuskaičiuojami kūnai, vyniojami į paklodes, pakasami čia pat, kieme.  Laidotuvės iš pradžių ceremoningos, vėliau tegirdėti beriama žemė.. Motina laikosi tvirtai, kad neišprotėtų, rašo dienoraštį, kuris ilgainiui pameta datas, galų gale, koks skirtumas.. Pirmą kartą matau taip tikroviškai vaizduojant visišką neviltį, kalbu apie žmogaus dvasią. Bet noras gyventi- scena, kur trise mėgina nusinuodyti dujomis- tai instinktas. Paklūsti nesusimąstydamas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą