2017 m. gegužės 30 d., antradienis

Room (2015)

Sunkiai įtikima istorija, auka turėjo išprotėti arba nusižudyti per tiek metų. Tačiau visai neseniai skaityta knyga "Moters smegenys" įkrapina lašelio dydžio argumentą. Pagimdžiuosios moters smegenyse viskas persiverčia, ji nustumiama į antrą planą, svarbiausia- vaiko gerovė. Būtent tai palaiko sveiko proto ribose ir neleidžia peržengti.. 17-metė Joy pagrobiama ir laikoma uždaryta septynerius metus, per kuriuos pagimdo prievartautojo kūdikį. Juodu uždaryta mažam kambarį, kas mažajam Džekui atstoja pasaulį, o visa kita "gyvena" televizoriuje. Kartu gamina valgyti, sportuoja, mokosi skaityti, žaidžia, kepa tortus- fantastiška, kaip galima adaptuotis. Primena Faulzo "Kolekcionierių", tik Miranda vis bandė nesėkmingai pabėgti, o Joy tvirtai laikosi ir tyliai kenčia senojo Bilo pasirodymus lovoje. Tačiau vieną dieną ji nutaria, kad sūnus nusipelno galimybės pamatyti normalų pasaulį, ryžtasi pavojingam planui pabėgti. Toliau seka depresija, potrauminis stresas, sudėtingi santykiai su tėvais- anūkas nėra širdingai pasitinkamas. Man įdomesnė buvo pirmoji filmo dalis, dilgčiojo visos nervų galūnėlės. Įspūdinga, kaip mergina įteigė sau, kad Džekas- tik jos vaikas, prievartautoją absoliučiai eliminuodama savo sąmonėje. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą