Po šešiolikos santuokos metų, vyras pasako Erikai, kad išeina pas kitą- tradicinis scenarijus- daug jaunesnę moterį. Vyriškos giminės nesuprasi, matyt užklupo andropauzė- juk Erika nuostabi moteris. Sakydama nuostabi, nesu linkusi užsispyrusiai rodyti solidarumą "visi jie kiaulės" atžvilgiu, kalbu rimtai. Jill Clayburgh įkūnyta herojė gali pasigirti fantastiška išvaizda, dirba galerijoje, yra linksma ir mėgiama draugų, nieko panašaus į apkerpėjusią namų šeimininkę pasmirdusiu chalatu ir riebaluotais plaukais. Bet filmas nenagrinėja klausimo kodėl, norima parodyti, kokį efektą moters psichikai turi skyrybos. Vaidmuo išpildytas fantastiškai- nuo nevykusių pirmųjų pasimatymų, raudų psichiatrės pašonėje iki visiško išsilaisvinimo. Erika pradeda suprasti, kad gyveno daugiskaita, visur buvo "mes", kol taip įprato, kad pamiršos savo pačios troškimus, savo asmenį. Daug komiškų momentų, filmą puošia puikus garso takelis ir fantastiška Niujorko panorama (vien ko vertas jų butas).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą