Kika (1993)

Šįkart Aldomodovaras leidžia sau ypač daug- mirties, išprievartavimo, incesto, žmogžudystės motyvai- pasitelkus sarkazmo objektyvą. Man sunku nupasakoti siužetą, smegenys nuolat bombarduojamos šokiruojančiais faktais, iš kurių.. belieka tik juoktis! Taip, ekrane matome prievartaujamą moterį, ir ką darom? Žvengiam. Kika, iki šleikštulio plepi kosmetologė, pakviečiama papudruoti numirėlį Ramoną. Moters rūpestingumas vyrą "atgaivina", pora apsigyvena kartu. Gražu, pasakiška, jei ne:  Kikos romanas su mylimojo patėviu,, detektyvų autoriumi Nikolu, mįslinga Ramono motinos mirtis ir įkyri žurnalistė Andrėja Randaveidė, kyborgė su kamera ant galvos. Čia pripažinsiu, žiniasklaidos atstovams įgelta nuostabiai :D Nėra pats stipriausias ispano kūrinys, greičiau padaryta for fun, bet gerbėjai nėra griežti teisėjai, todėl nepasakysiu nieko blogo :)

King of the Hill (1993)

Devintojo dešimtmečio kino perlas. Amerika, Didžiosios depresijos žydėjimas. Vaikystė, kurią veja lauk skurdas ir ankstyva suaugusiojo išmintis. Džo, geriausias klasės mokinys, dažnai meluoja. Kur gyvena, kuo užsiima tėvai. "Tėtis-lakūnas" skamba žymiai geriau nei "įkyrus prekeivis šlamštu". Deja, skolos auga, rizikuodamas viskuo, šeimos galva išvyksta, palikęs Džo absoliučiai vieną. Vaikų teisės dar snaudė valstybinio aparato gimdoje, geri laikai buvo :D Filme daug spalvingų personažų: aferistas, charizmatiškasis Adrian Brody, atstojantis Džo vyresnįjį brolį- patraukliausias; melancholiškas suteneris ponas Mungo, šlykštus pasiuntinukas Salivanas, vagiantis iš viešbučio gyventojų, bjaurus gatvės policininkas Burns'as ir daug kitų.. Vienatvė, pinigų stygius, skolos, iškeldinimas- kasdieniniai herojų palydovai. Bet žiūrovas neskęsta liūdesy, priešingai- nuolat jauti žybsint vilties spingsulę. Juk žiūrime vaiko akimis, jie dar nėra pribaigti realybės siaubo, vaizduotė neparalyžiuota- geresnis, sotesnis gyvenimas kažkur visai čia pat.

Jolene (2008)

Margas našlaitės gyvenimo etapas, nuo 15-kos iki 25-erių metų. Neturėdama nieko, viena kaip pirštas, simpatiška mergina negali skųstis dėmesio stoka- jai neabejingi tiek vyrai, tiek moterys. Ankstyva santuoka, viliantis rasti namus, nelaimingai pasibaigęs romanas su vyro giminaičiu, ilgi metai kelyje, ieškant savo vietos po saule- tai vos keli akcentai iš Jolene gyvenimo. Laikotarpis parankus- svajonių šalis Amerika gali daug pasiūlyti. Čia lengvai rasi padavėjos, šokėjos ir kt. darbus, o nuoma nesmaugia. Taigi, įvykiams pasukus nekokia linkme, herojė nusipurto lyg žąsis vandenį, ir vėl leidžiasi į paieškas. Pabaigoje dingsta lengva ir nerūpestinga gaida, Jolene kaip reikiant įsipainioja į santykius su apgailėtinu personažu, patiria sunkų išbandymą ir turi priimti širdį drąskantį sprendimą. 

Joe the King (1999)

Pasakojimas apie ritimąsi žemyn...kai esi dar tik vaikas. Alkoholikas tėvas, prasiskolinęs visam miesteliui, nevengia smurto prieš šeimos narius. Uch, Valas Kilmeris dar niekur toks neatrodė šlykštus, atstumiantis, puikus vaidmuo. Teroro atmosferoj auga du berniukai. Baimės ir neapykantos kokteilis suplaktas gerai., jaučiau, lyg man pati būčiau buvusi Džo kailyje. Kaip dauguma traumuotų vaikų, berniukas  pamažu ima vagiliauti. Šiaip jis geras vaikas, nėra velnio išpera, tačiau blogi įpročiai tampa kasdieniai. Nėra aplinkoje nei vieno, kuris galėtų būti autoritetas, kuriam rūpėtų. Abjuzinimas sukrečia  jau nuo pirmųjų kadrų, negali patikėti, kas vyksta ekrane. Skamba Johnie Ray vinilai, kriminalinės institucijos šnopuoja į nugarą, ateina Džo atsisveikinimas. Kaip jam baisu, matyti užkandinės scenoje: užsisakęs daug patiekalų, negali valgyti- apsivemia. 

Venom (2018)

Niekada neketinau jo žiūrėti,  per Comic Con'ą žvengiau iš anonso, bet gyvenime kartais tenka prieiti kompromisų. Nesitikint absoliučiai nieko, apsiginklavus popkornų bliūdu ir litru Fantos (ko niekada nedarau iš pagarbos kino menui ) didvyriškai priėmiau iššūkį. Nieko neišmanau komiksų pasaulyje, man tas Venom buvo juokingas Alien  ir aštuonkojo seksualinio ryšio produktas :D Karočia, Malaizijoj Tom Hardy suvaidino netipišką sau vaidmenį- įkyrus žurnalistas be skrupulų,  sugriovęs mylimajai karjerą. Negana to, laboratorijoj pasigavo keistą parazitą, kuris su juo kalba, suteikia neregėtos jėgos ir kandžioja galvas.:D Daug autosarkazmo, tai nėra tipiškas superherojų action'as- vienoj vietoj Venom sako : "Savo planetoj aš lūzeris, kaip ir tu, Edi". Be susireikšminimo, be patoso, jokių kietakiaušių. Juokingiausia, kad prabėgus titrams paaiškėjo dar kai kas, privertęs neoriai cyptelėti. Tęsiny vaidins mano mylimas Woody Harelson. Čia jau must see!

Arrival (2016)

Vieniša lingvistė gauna neįtikėtiną užduotį- pavertėjauti atskridusiems ateiviams. Taip, į Žemę nusileido dvylika masyvių objektų-erdvėlaivių, planeta isterijoj. Ar gresia sunaikinimas? Ko jiems reikia? Tuo tarpu svečiai elgiasi padoriai, taikiai, priešingai išprotėjusiai Kinijai ir Rusijai, kuri skelbia ultimatumą- skriskit lauk arba užbombarduosime. Žmogiškos silpnybės ir apgailėtina būtis kaip ant delno. Amy Adams herojė gan lėtai šifruoja keistus piešinius, valdžios organai myga paskubėti, nes jau visai šikna- gresia pasaulio pabaiga. Žmonių baimė ir nepasitikėjimas supriešina pasaulį, juokinga ir graudu vienu metu, gresia III pasaulinis. Pripažinsiu, prailgo, ėmiau dirsčioti į laikrodį, bet pabaiga atperka. Tik nelabai supratau kokią ten knygą ji išleis, ką būtent ten dėstys (?)....

The Town (2010)

Ilgai spyriojausi, kadangi pagrindiniame vaidmenyje- Ben Affleck. Nevirškinu. Nuolat prasimuša "koks aš axujenas ir beprotiškai žavus, pavydėkit, sutriai" stiliukas. Bet sukandau dantis,-  sulindo. Benius išsipisinėja ir čia, jokio tragiško herojaus nemačiau, chemijos su Rebecca Hall neįvyko, priešingai- lyg nuostaba aktoriaus veide- ką aš veikiu ekrane su šita nepatrauklia moterim?? :D Visgi scenarijus kurti ir režisuoti turi gyslelę (galėtų čia apsistoti). Bostone įžūliai švarinami bankai, pamažu FTB užčiuopia siūlo galą, nors kliaujasi daugiau empiriniais įrodymais. Vieno apiplėšimo metu įkaite paėmęs moterį, pagrindinis herojus vėliau ją susiranda ir užmezga santykius. Lyg dar mažai adrenalino vagiant :D Sužavėjo Jeremy Renner- impulsyvus smogikas isterikas- Oskaro nominacija už antraplanį. Pelnytai. Kulminacija aštri, dirginanti nervus, atminty šmėstelėjo Heat flashbackai, didelis komplimentas.

Terms of Endearment (1983)

Mama- tai žmogus, kuris gali kritikuoti tavo lepšį vaikiną, įkyrėti patarimais tvarkant santuokinį gyvenimą, įkyriai skambinėti po niolika kartų į savaitę nes.. ji vienintelė suinteresuota 100 procentine tavo laime be išskaičiavimo. Aurora Greenway- nenuilstamo motiniškumo pavyzdys, jei duktė Emma nebūtų analogiškai tvirto charakterio, ištrūkti iš po švelnaus, bet švarcnegeriško gimdytojos sparnelio nebūtų pavykę. Santuokinis gyvenimas einasi sunkiai, trys vaikai, stinga pinigų, vyras žvalgosi į kairę. Rutina, nuobodulys, pervargimas.. Tačiau moteris tvirtai pasiryžusi- norėjo šeimos, su skandalais ir isterijom ją ir išlaiko. Filmą puošia trys puikūs aktoriai- Shirley McLane, Debra Winger ir Jack Nickolson, kaipgi kitaip. Senstelėjęs dendis mergišius, netikėtai sudaro porą su Aurora. Jų katastrofiškas pasimatymas įeina į kino istoriją, juoksitės už pilvų susiėmę. Tiktų Motinos dienai- ir linksma bus, ir ašaros išgrauš akis pabaigoje. 

Badsville (2017)

Ilgai gromulavau mintyse, kas visgi čia buvo; tada pažvelgiau lyg į jausmų mokslinę fantastiką, ir filmas absoliučiai išteisintas. Įsivaizduokime vietą, kurioje klesti vien Blogis. Vyrai talžo vienas kitą be gailesčio, vaikai auga su narkomanėm motinom, moterų padėtis apgailėtina... Meilei nėra vietos. Ir staiga vienas vyras drįsta... rūpintis ir mylėti. Jam ne visvien. Ateina į pasimatymą su kekšiškai apsirengusia moterim, ir padovanoja jai meškutį. LOL. So gay! Visiškas ištižimas. Bet Winkui nusispjauti- vyrui patinka Suzy, ir taškas. Jo nekamuoja dilemos, vyriška tatai ar ne, ką pagalvos kiti ir pan. Pamatai apnuogintą vyro jausmų pasaulį, kartais jis atviras iki nejaukumo- lyg tavo antroji pusė užrėktų girdint pusei Maximos prie daržovių skyriaus- Stase, aš tave myyyyyyyliu! Kaip ir malonu, faina, bet kodėl taip garsiai- mąstai mintyse, slėpdamasi už burokų. Pagrindinė filmo  keliama  problema- užstigmuota stipriosios lyties jausmų išraiška. Visuomenė neleidžia jiems verkti, būti švelniems ir jautriems- tu ką, boba, - iškart skaudus niūktelėjimas į šoną. Vaidybos klausimas, emmmm... Aktoriai akivaizdžiai ne savo rogėse, bet šiaip taip leidžiamės nuo ledu aptraukto kalno :D Kinematofrafija nuostabi- dykumos, dulkės ir mažai augalų. Pagal mane :). Taigi. Vienas keistesnių šių metų atradimų, bet visad malonu, kai šarabanai smegenyse girgžda, traška, cypia- nustebti man reiškia laimėti.