Man visada patiko skandinaviška produkcija, anonsas taip pat daug žadėjo- pvz. rašytojo John Ajvide Lindqist pavardė, pagal kurio apsakymą pastatytas filmas. Tai jau gavau, lyg žuvies šikna per veidą :D Vienintelį kartą esu užsidengus akis- kai man buvo aštuoneri, ir žiaurybės per Braveheart
atomazgą niokojo mano vaikišką sielą. Tai štai, praėjus daugiau nei dviems dešimtmečiams, vėl slėpiausi delnuose- nepatogios, šokiruojančios scenos verčia balti, mėlti, vemti ir t.t. Konfūzytą skaitytoją apšviesiu- Tina, ne itin patraukli moteriškė, turi unikalų gebėjimą. Užuodžia baimę, kaltę, graužatį. Tikrąja to žodžio prasme- išplečia šnerves ir uostinėja kaip gyvulys. Pro ją neprasineši alkoholio kontrabandos ir kitų chuinių. Kartą sulaiko paslaptingą nepažįstamąjį, ir pajunta neįveikiamą trauką. Ima kapstytis neaiškioje savo pačios istorijoje, rezultatai pakeis moters gyvenimą iš esmės.. Juostos nėra su kuo palyginti, Scanorama rules, kala į klyną! Filmo moralas... esu be žodžių. Rekomenduočiau? Neeeeežžžžiiinauuuuu.... :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą