Nors supratau filmo skleidžiamą žinutę- tylių ir drovių paauglių patiriamos socialinės kančios- tačiau išjausti to kartu su Kayla man nepavyko. Norėjosi išspausti spuogus ir liepti nustoti išsipisinėjus, Jėzau, kokie erzinantys gali būti paaugliai. Būčiau aš taip šaukus ant tėvų, greitai gaučiau žuvį per snukį :D Viršsvorio turinti mergaitė nepaleidžia iš rankų telefono- instagramas, snap chat- realaus bendravimo nelikę. Akį rėžiančios gražių klasiokių fotkės su daugybe laikų- nepadaro gyvenimo lengvesnio. Būtent- bullyinimo nė nereikia, nepastebi storašiknės ir viskas, dabar ignoras tapo didžiausia kančia. Kayla kelia savo kuriamus video į youtubą, kur stengiasi padėti fobijų turintiems bendraamžiams, bet vaikeli, kaip gali patarinėti kitiems, kai pats su savimi sunkiai tvarkaisi :) Filmas panašus į dokumentiką ir atskleidžia, kokie reikšmingi paaugliams atrodo nereikšmingi dalykai, kaip bendraamžių pripažinimas, simpatiško bendraklasio dėmesys ir pan. Visgi pabaigoje mergiotei pavyksta susivokti, kad tai, kas svarbu dabar, praėjus keletui metų, atrodys šūdniekiu. Laimės jai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą