Waterland (1992)

Atsimenu, skaičiau Graham Swift "Vandenų žemę", galynėdamasi su sunkiu turiniu ir iš to greitai apimančiu nuoboduliu; visgi man pavyko romaną užbaigti. Knyga sunki, siužeto, regis, neįmanoma perkelti į ekraną. Kaip per pusantros valandos papasakoti apie šimtmečius trunkančią žmonių kovą su jūra, besistengiančia praryti mažą sausumos plotelį, kuriame jie gyvena; nenormalius tėvo ir dukros santykius, meilės trikampį, nusinešusį ketvirto žmogaus gyvybę ir dešimtmečius kankinančią kaltę ir moterišką sielvartą? Jake ir Maggie Gyllenhaal'ų tėveliui puikiai pavyko, pakvietus filmuotis  vieną enimatiškiausių britų,  Jeremy Irons. Melancholiška natūra, vienišojo užsispyrimas- dar niekada nemačiau jo pasirodant geriau. Nerandantis ryšio su mokiniais, atitolus mylimai žmonai, istorijos mokytojas  pradeda klasėje pasakoti apie savo jaunystę. Iškyla senos žaizdos, neigtos daugybę metų, kol virto emocine siena tarp jo ir aplinkinių.