Žiūrint į Isabelle Huppert, laiko matmuo netenka prasmės. Nežinau, kokia jos sveikatos būklė (tikiuosi, puiki), tačiau ar dešimt, ar trisdešimt metų atgal paėmus, prancūzė atrodo nepriekaištingai. Išlaikyta, ori, charizmatiška, stilinga iki žalio pavydo. Kuri iš mūsų atrodytų klasiškai su patalynės ornamentų suknele??? Žinot, klaikios gėlės gelstelėjusiame, kadaise baltame fone, buitiako karalienės migio puošmena. O lūpdažiu brūkšt, plaukus atgal krest- ir prieš mus stoja ikona. Huppert vaidina geresnio gyvenimo siekiančią namų šeimininkę. Laikotarpis nelengvas- Antras pasaulinis karas; iš fronti grįžęs vyras prastos sveikatos, dirbti nebegali, o vaikus maitinti reikia. Sumani herojė randa būdą. Moterys be karan išėjusių vyrų ilgai vienišos neištveria, puola vokiečiams glėbin. Rezultate- vaisius, kurio atsiradimas iki nekalto prasidėjimo netraukia. Vadinasi, abortas. Nors ir kiek ieškojau, taikomo metodo neradau, kita vertus, šarmai ne pats draugiškiausias skystis.Finansinė padėtis taisosi, moters savivertė ir puikybė auga, priešingai josios sutuoktinio patriarchatiniam nuosmukiui. Bobelė ant tiek nagla, kad eidama susitikti su meilužiu, ima vaikus. Moraliniu atžvilgiu teiskit patys, šaunieji. Ekstremali situacija verčia ieškoti išeičių, išlikimo instinktas gyvuliškas. Pats žmogus yra gyvulys, ir aš nesmerkiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą