Peržiūra nelengva, žiovulys ne sykį šokdino žandikaulius į staugiančio mandrilo vypsnį. Bet kuždėjau sau: juk čia gilus, manipuliavimo triukų ir pasąmonės žaizdų krapštymo kupinas veikalas. Žiūrėk, joptvaimat! Dešimties metų sinefilo patirtis neapgavo- ir pabaiga apdovanojo. Nesitikėjau, garbės žodis. Susitinka ir įsimyli du jauni žmonės, kiekvienas slepiantis savo CV šešėlinių dalykėlių. Mergina gyvena su tėvais, ant trumpo sąžinės- kaltės pavadėlio ją laiko motina. Geriausia draugė, motina. Gaili vargšelės, bet jau matai pirmuosius maišto ženklus, varyk, mergele, iš priespaudos jungo. Istorija apie susitaikymą su viduje tūnančiu pykčiu. Kurį bandė dangstyti rūpestingos dukters, švelnios choristės vaidmeniu- motinos užglaistyta pašvinkus silkutė... Naujas pažįstamasis, jį supanti paslaptis- apylinkėje dingsta jaunos merginos, randami lavonai, pagrindiniai įtarimai krenta jam- išprovokuoja atsiverti senas votis, pūliai varva, varva... Stengiuosi rasti šlykštesnių, dvokiančių palyginimų, jau pačią verčia vemti skaitant. Būtent taip jautiesi žiūrėdamas. Gaikčioji. Dabar, tarškinant vakarykštį įspūdį, tarp jaunuolių randu panašumų su Emilly Brontės Ketrina ir Hitklifu, iš "Vėtrų kalno". Jie puikiai vienas kitą supranta, geriau už bet ką pasaulyje, bet susidūrus dviem tamsios prigimties individams. Vietos užteks tik vienam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą