Su 1978-ųjų Romero klasika vienija tik veiksmo vieta- prekybos centras. Visa kita iš esmės perkurta. Zombiai greiti lyg gepardai, nuo jų pasprukti reikia ypatingo vikrumo ir išmonės. Veikėjų irgi daugiau, vadovavimas nebepatikimas juodukui (ak). Filme tvyro pesimizmas, neviltis, reikalai eina vis blogyn. Tokią ir įsivaizduoju gyvųjų numirėlių ataką, skausmingą, bet greitą žmonijos sudorojimą. Chebrytė jau buvo saugi, ir pyst- įsileido iš širdies gerumo naują porciją atvykėlių, jau apkramsnotų. Kalbant apie išlikimą, nuo svetimų homo sapiens reikėtų atsiriboti, o probleminius ir kulkom pavaišinti. Užėjo niūra ir depresyvas man po šito filmo; jeigu jau amerikonai, kuriems ginklai ranka pasiekiami, nesusitvarko, kas lauktų mūsų, lietuvių? Grėbliais , kastuvais uždubasintume? Cha cha.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą