Pradžioje kirbėjo mintis spustelti kryžiuką; nuplovė mano kritikos užtvanką gaivalinga pamazgų srovė, nusivažiavau :D Aišku, rašau sau, kieno čia reikalas mano atsirinktų filmų išliekamoji vertė, nė cento negaunu gi. Tačiau kantrybė- dorybė, sako seni bezdalai, pamažu atsirado pliusų. Iki kaulų persmelkianti drėgmė, žmogaus ir žuvies hibridai, ir žinot garsą, kurį skleidžia delfinai? Tai įsivaizduokit, jis persekioja nuolatos, brrr, ruda žyme ant užpakalio greit pasipuoščiau. Vėpla amerikietis su draugais užklysta į keistą salą- jachtą audra sudrasko į skutelius. Na, jų niekas nelaukė, arba teisingiau pasakius, laukė ne turistiniais tikslais. Pagrindinis herojus greit turi suktis ir kovoti dėl savo gyvybės! Klausimas, kaip jam tai pavyksta, net akinių nepameta, o kalba eina ne apie Briuso Viliso kalibro vyruką. Pabaigoje visai grybai, juokingi kompiuteriniai efektai verčia prunkšti, plika boba su kalmaro čiuptuvais vietoj kojų, jabitute :D Vis kartojau sau, Lovecraft'as, kaip jis vertintų tokią štai savo istorijos meninę viziją? :Dą Bet kai rašai nuobodžiai, kad skaitytojas nespėja akių šluostyt nuo žiovulio, galėtų ir ačiū nuoširdų tarti. Ne stipriausias S.Gordono siaubytis, užtat juokingiausias.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą