2020 m. lapkričio 28 d., šeštadienis

Good Bye, Lenin! (2003)

Filmo pavadinimą pirmąkart išgirdau, kai prieš trylika-keturiolika metų gavau Kalėdoms žinyną "1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą". Kruopščiai jį išstudijavau, bet tada dar kračiausi europietiškos produkcijos. Tuo metu ją akimis rijo ir egzaltuotai komentuodavo kaprizingi intelektualai, nuo kurių man darydavosi bloga (tebesidaro). Todėl palyginus vėlai ėmiau dairytis į savo žemyno kultūrinius pasiekimus, žioji didelėsspragos. Iš kitos pusės, peno dar ilgai nepristigsiu, tad ne bėda. Berlyne teko lankytis tris kartus, ypatinga miesto istorija po IIpasaulinio  karo- beveik negirdėta, todėl prieš žiūrint teko išklausyti supaprastintą padalytos Vokietijos, sienos griuvimo ir t.t. variantą. Politinės machinacijos smarkiai paveikė pagrindinio herojaus šeimą, tėvas pasitraukė į Vakarus su meiluže, motina atsigulė į psichiatrinę. Atsigavusi ji tapo uolia socialiste, šis momentas man neaiškus. Jei VDR situacija šūdina- o tai liudija policos represijos žmonių atžvilgiu, komendanto valanda, visokie spaudos draudimai; tai jeigu ji prijaučia šiai sistemai, kam tie debiliški laiškai valdžios institucijoms dėl niekingų darbinių drabužių išmierų ir panšios blevyzgos??? Matyt, gerai stogas buvo nuvažiavęs. Vėliau, vaikams ūgtelėjus, ji patiria dar vieną smūgį, pamačiusi, kaip policija tempiasi jos sūnų. Motinai patyrus širdies smūgį ir atsidūrus komoje, įvyksta minėtos perturbacijos, griūva Berlyno siena, ji pabunda jau laisvoje Vokietijoje. "Burger Kingas", "CocaCola", iš vakarų plūstantys laisvamaniai hipsteriai.. Sūnus,bijodamas, kad ji iš siaubo galutinai atsisveikins su pasauliu, pasitelkia išmonę, ir atkuria senosios VDR iliuziją. Kažkokie agurkai, inscenizuota žinių laida su draugeliu, gelbsti kaimynai, prijaučiantys senajai tvarkai. Juokingiausia, kad apgaulė kurį laiką neblogai sekasi. Bet ir pati motinėlė užanty laiko bjaurią paslaptį.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą