Imu Robert Pattison, nes nežinau, nuo ko pradėti, emocijos net konkuliuoja! Antras aktorius, po Jeremy Irons, į kurį pasidarė koktu žiūrėti dėl ekrane atlikto personažo. Pasibjaurėjimas, kylantis dėl sukurto vaidmens įtaigumo, girtinas dalykas, nuostabu, kaip jis atsispyrė nuo tos vampyriškos nesąmonės. Filme daug atstumiančių, iki pašaknių sugedusių herojų, bet pastorius žygiuoja smarkiai išsiveržęs į priekį. Vakarų Virdžinijoje ir pietų Ohajuje, persikryžiuoja kelių nepažįstamųjų likimai, vienijantis bruožas- smurtas ir iškreiptos religinės perspektyvos. Viskas prasideda iškart po II Pasaulinio karo, sukrėstas jaunas kareivis Vilardas niekada negalės išmesti iš galvos ant kryžiaus pakabinto kūno. Jis sutinka žavią merginą, veda, susilaukia sūnaus. Bet šeimą prislegia nepagydoma liga ir atsinaujina potrauminio šoko pasekmės. Serijinių žudikų pora ima tranzuojančius pakeleivius, kas nutinka vėliau, matyti juodai baltose polaroiduose. Religinis fanatikas Rėjus nuolat savo kailiu mėgina Dievo malonę, kol prisieina iki drąstiškų išmėginimų. Tada jau minėtasis Pattisono pastorius, besielgiantis begėdiškai šlykščiai, ir susitepęs šerifas, besistengiantis laimėti rinkimus ir slepiantis savo juodą praeitį. Žiūrint į vykstančias baisybes, atrodo, kad Dievo apskritai nėra, bažnyčia- kažkoks piktas pokštas, nes Blogis visur, kur bepasisuksi. Filmo centre- Arvinas, nuo mažens persekiojamas tragedijų, iš paskutiniųjų besistengiantis apginti mylimus žmones ir taip pat panyrantis į smurto pasaulį. Įtampos kupinos 2valandos su viršum, stebint moralinio supuvimo varžybas, kol kas geriausias matytas 2020-ųjų filmas (ir čia Netflix!)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą