2021 m. kovo 23 d., antradienis

Durante la tormenta (2018)

Pačiu laiku jį prisiminiau, buvo lyg butelis "Vytauto", po keturiolikos kilometrų 30 laipsnių karštyje.  Pastaruoju metu negalėjau rasti filmų, kurie neerzintų lėkšta vaidyba ar kvailu siužetu. Kai iš eilės išjungiau tris šūdizmo variacijas , staiga iš pasąmonės išplaukė  facebooko groupse matytas teigiamas žiūrovės atsiliepimas. Tokie pastebėjimai visada užsifiksuoja atmintyje, kad, atėjus laikui, būtų galima patikrinti. Pasiteisino, ir mėginsiu kitus režisieriaus darbus. Prikausto dėmesį, neleidžia atsipalaiduoti, kartais net sustabdydavau, kad nepasimesčiau. Kelionės laiku, pakeitimai, atsiliepiantys ateičiai- kočioti smegenų tešlą, kaip man patinka! Jauna šeima, atsikrausčiusi į naujus namus, randa seną vaizdajuostę, kurioje matyti berniukas, grojantis gitara. Šiurpi kaimyno paslaptis ir tragiškai pasibaigęs paauglio gyvenimas. Netikėtai moteris užmezga su vaiku mistišką ryšį, kurio laidininkas-3 paras trunkanti audra. Norėdama padėti, ji pakeičia savo gyvenimo istoriją. Nuo šiol teks pasitelkti beribį ryžtą ir atkaklumą, antraip niekada nepamatys dukters- alternatyvioje dabartyje jos paprasčiausiai niekada nebuvo. Iki tam tikro momento buvo sunku patikėti, kodėl policijos inspektorius išvis padeda, priima už gryną pinigą kažkokius kliedesius, juk, sapaliojančią nesąmones, ją turėjo mygom į "napoleonų sanatoriją" uždaryti. Bet nevalia pamiršti, kad filmuose nieko nebūna šiaip sau, ir gauname atsakymus į savo klausimus. Koketiška pabaigos nuotaikėlė  suerzino, flirtas nėra mano arkliukas, be to, tas jos žinojimas jau sykį užklizmino.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą