2025 m. liepos 17 d., ketvirtadienis
Spring Breakers (2012)
Stebint gaivališką paplūdimio tūsą: beribį suvartoto alkoholio kiekį, išuostytus dorožkių takus, laižekus su debilais bernais, nuogų papų fiestą ir kitus pakvailiojimus, norėjosi pamatyt pagirių rytą :D Turėtų būt košmariška, bet nerodo kažkodėl. Žodžiu, keturios mergos stimpa iš nuobodulio koledže; jei neišvyks atostogų, jos mirs. Nejuokauju, viskas pateikiama ultra rimtai, jos nori pokyčių, atskleisti tikrąsias save. Toliau seka juoko vertas pinigų prasimanymo būdas; kokiu būdu jų nesučiumpa??? mergšės šauna į Floridą. Tūsovčikų rojus, nesibaigiantis vakarėlis. Nufilmuota gražiai, neprikibsi, tik vasarą žiūrėti, į poilsio režimą mielai įsitrauktum ir tu. Gerai, gal aš praleisčiau progą, bet pagavot mintį. Šėldamos ir kvailiodamos, herojės pakliūva į areštinę, iš kur jas ištraukia narkotikų dealeris Alien (James Franco). Mažas pagyrų puodukas suaugusio vyro kūne, lieja gyvenimo išmintį ir gaudo susižavėjusius pacankių žvilgsnius. Ok, ne visų pacankų; Selena Gomez be tūsų dar mėgsta Jėzų, todėl greitai atstato savo moralinį kompasą ir valina namo. Filmas persunktas kvailybe, tuštybe, beskonybe, bet dėl Harmony Korine- žiūriu. Erotika pulsuoja tvinkčioja kaip votis, nuo tiek nuogo kūno ekrane ima darytis bloga. Pabaiga MEGA idiotiška, dievulėliau.. Kol kas mažiausiai patikęs režisieriaus darbas, nors yra įsimenančių kadrų, pvz. lyriškoji Alien pusė, daužant piano klavišus ir traukiant Britney :D
2025 m. liepos 11 d., penktadienis
Leolo (1992)
Nuostabų epitetą radau internete- banana crazy... Tiesiai į dešimtuką, filme daug nesveikų, nepatogių scenų ir graibstymosi už galvos momentų, ką po velnių aš čia žiūriu :D Stilius labai patiko, bet pasidomėjau ir koks liūdesys- šio kanadiečių režisieriaus sukurta vos du filmai, iki tragiškai žūvant lėktuvo katastrofoje. Prarastas stulbinantis talentas, tikiu, kad ateityje būtume sulaukę daugiau jo šedevrų. Taigi dvylikametis Leo, atkakliai prašantis vadinti jį Leolu, laisvalaikį leidžia rašydamas dienoraštį. Bet ne paprastus mažvaikio paistalus, o jam vienam tepažįstamą, slaptą pasaulio kroniką, ko verta vien jo atsiradimo po saule istorija, vaikas apdovanotas stulbinama fantazija. Tai būdas pabėgti nuo slogios realybės: Leolo šeima kenčia nuo įvairių psichinių nukrypimų. Turinys pateikiamas žaismingai, verčia šypsotis, bet liūdna šypsena, tylus juokas. Dienoraščius skaito vyresnio amžiaus vyras, vadinamas don Kichotu, kuris pastebi Leolo gebėjimus ir bando atkreipti mokytojų dėmesį į berniuką, bet kam rūpi vienas varganas mokinys, kada klasėj jų sėdi 40? Leolas stato sieną tarp savęs ir /aplinkos, norėdamas apsisaugoti, bet galiausiai siena ima trupėti. Istorijos apie psichinius negalavimus visada sukrečia, primena "Kapitono Nemo biblioteką".
2025 m. liepos 9 d., trečiadienis
Saloum (2021)
Afrikietiškas horror man absoliuti naujiena, kol kas tik "The Serpent and the Rainbow" matytas. Iš pradžių čia lyg kriminalinis trileris- trijulė kaip buldozeris traiško gyvybes Bisau Gvinėjoje. Pagrobia daug aukso luitų ir narkotikų prekeivį, kurį reikia saugiai pergabenti už nemenką sumelę, o tada pasipusto padus. Kažkokie narko gaujų karai, bbž, nesigaudau. Tačiau jų lėktuvas priverstas nusileisti ne vietoje, ir chebra nutaria pasislėpti pirmoj pasitaikiusioj Saloum užeigoj. Plot twist- nieko nėra "atsitiktinai". Lygina su Tarantino, lyg ir suprantu, kas turima omenyje, aišku, čia švelniau :D Turi nepaneigiamo stiliaus ir skonio, vizualiai neprikibsi. Tada prasideda spiritualistinė chuinia, mano manymu, per greitai, filmas atrodo labai padrikas ir neapsisprendęs, kuo jis nori būti. Iš kitos pusės, prasukęs, pagreitinto siužeto varianto irgi nepamatai, kas yra pliusas. Efektai smagūs, dūzgiantys spiečiai- dar neregėta priemonė, gintis melomanų įrankiu, taipogi :D Matomai, biudžetas buvo mažytis, bet išgimdytas visai šaunus rezultatas.
2025 m. liepos 2 d., trečiadienis
Point Blank (1967)
Čia galėtų būti Džono Viko senelis: absurdiškas veiksmas ir pagrindinio herojaus riboti socialiniai įgūdžiai. Lee Marvinas, atrodo, tingi ir laikosi nuostatos, kaip bus, taip gerai. Volkerį išduoda geriausias draugas Rizas, palieka mirti su dviem kulkom šone, dar nugvelbia ir žmoną, klasika. Pasveikęs, Volkeris pradeda keršyti ir nori atgauti savo 93000 dolerių, bet viskas.. kažkaip komiška, nežinau. Kas skatino žiūrėti? Filmą gaubia meistriška mistikos skraistė, kadrai sukarpyti taip, lyg herojų būtų ištikusi amnezija ir jis nebežinotų, kas tikra, kas ne. Labai neįprastas metodas , pagauna azartas, kas čia darosi, ir žiūri toliau. Vos pusantros valandos, nedaug. Muštynių scenos, gangsterių tvirtovė ir planas ją užimti, kaip plunksnelė besileidžiantis žmogaus kūnas iš balkono, moterys, mėgstančios ryt tabletes- oi žvengiau per šitą filmą. Kaip keista, kad paskui režisierius sukalė nesveikai šaunų "Deliverance"! Operatorius geras, milžiniški miesto panoramos vaizdai, septinto dešimtmečio žavesys, o va siužetas vertė kikenti. Džonas Vikas bent buvo stilingai apsirengęs, gyvūnų mylėtojas ir ištikimas našlys, kozirių dafiga, o Volkeris yra žilas nerangus senis ir meilužis, apgailėtina :)