Nuostabų epitetą radau internete- banana crazy... Tiesiai į dešimtuką, filme daug nesveikų, nepatogių scenų ir graibstymosi už galvos momentų, ką po velnių aš čia žiūriu :D Stilius labai patiko, bet pasidomėjau ir koks liūdesys- šio kanadiečių režisieriaus sukurta vos du filmai, iki tragiškai žūvant lėktuvo katastrofoje. Prarastas stulbinantis talentas, tikiu, kad ateityje būtume sulaukę daugiau jo šedevrų. Taigi dvylikametis Leo, atkakliai prašantis vadinti jį Leolu, laisvalaikį leidžia rašydamas dienoraštį. Bet ne paprastus mažvaikio paistalus, o jam vienam tepažįstamą, slaptą pasaulio kroniką, ko verta vien jo atsiradimo po saule istorija, vaikas apdovanotas stulbinama fantazija. Tai būdas pabėgti nuo slogios realybės: Leolo šeima kenčia nuo įvairių psichinių nukrypimų. Turinys pateikiamas žaismingai, verčia šypsotis, bet liūdna šypsena, tylus juokas. Dienoraščius skaito vyresnio amžiaus vyras, vadinamas don Kichotu, kuris pastebi Leolo gebėjimus ir bando atkreipti mokytojų dėmesį į berniuką, bet kam rūpi vienas varganas mokinys, kada klasėj jų sėdi 40? Leolas stato sieną tarp savęs ir /aplinkos, norėdamas apsisaugoti, bet galiausiai siena ima trupėti. Istorijos apie psichinius negalavimus visada sukrečia, primena "Kapitono Nemo biblioteką".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą