2018 m. gruodžio 10 d., pirmadienis

Falling Down (1993)


Pirmojoje filmo pusėje tikrai buvau Michael Douglas herojaus pusėje- susvetimėjusi, nejautri, akiplėšiška visuomenė nusipelno šokiruojančio atkirčio, in your face, bitch, in your face. Kasdieninis aplinkinių grubumas, mandagumo stoka, absurdiška aptarnavimo sistema nulaužtų kantrybės šakelę bet kuriam, o mūsų veikėjui tiesiog kaptelėjo paskutinis lašas. Trileris kaip mat įtraukia, nes vis spėlioji, kur link veda įvykiai- ar pamatysim kruviną finalą, ar jis taps didvyriu, Tautos balsu, raginančiu nustoti būti subingalviais. Pažeidėjo paieška- gnybtelėjimas į nemokšų policininkų subinę; detektyvas- veteranas, stumiantis paskutinę dieną iki pensijos, seniai išrišęs reikalą, bet kolegos jo nepalaiko. Irzlūs žmonos skambučiai, raginantys greičiau skubintis namo, pagaliau NAMO, nepadeda. Ateitis sėdėti bambeklės pašonėje nebeatrodo išsvajotas, užtarnautas poilsis. Viena pragariškai karšta diena Los Andžele....

2018 m. lapkričio 26 d., pirmadienis

The Ballad of Buster Scruggs (2018)

Šešios istorijos iš Laukinių Vakarų. Broliai Coen'ai leidžia žiūrovui palengva įsibėgėti- pirmosios dvi kupinos juodo humoro iki absurdo ribos, vėliau siužetai pagilėja, lūpų kampučiai tįsteli žemyn. Pasitikėjimu savimi trykštantis nusikaltėlis, apgailėtinas banko apiplėšimas, keliaujantis artistas, aukso karštinė, geresnio gyvenimo paieškos (prisiminiau Donner party, galvoju, uuuu, būtų kiek riebokas kąsnelis) ir paskutinė istorija, kurios nesupratau, tai ir žodžių nėra :D Aprėpta visa vesternų fabula; vienaip ar kitaip, filmai visada apie plėšimus, kovas su indėnais, bordelius ir WANTED- duok gyvą arba mirusį. Garsas, vaizdai- kaubojų ir vesternų mėgėjai gryna palaima akims ir ausims. Patinka man tų laikų mada, nors tu ką- skrybėlės, skarelės, dzingsintys batai- efektinga! Gal pasirodė, bet justi nostalgija laikams, kai gyvenimas buvo erškėčių spygliais klotas, o žmogus kliovėsi tik savimi- ištverme, užsispyrimu, apsukrumu tiesė sau kelią į rytdieną.  

8MM (1999)

Žiaurumo, matomo ekrane, slenkstis, ko gero, yra kintamas dydis. Belaukdama naujausios Larso von Trier'o juostos, jau paženklintos gausiu iš salės pabėgusių jautrių žiūrovų skaičiumi, nusprendžiau "apšilti". Buvo susidaręs įspūdis, kad laukia žiaurus shock'eris, verčiantis skrandžio turinį lauk per abu galus. Tačiau... arba esu emocinė išsigimėlė, arba manasis slenkstis smarkiai šoktelėjo į viršų. Pamenu, po Henrio buvo kilęs šleikštuliukas, ir kelias paras kamavo juodos mintys. Betgi  daugiau akcentuočiau faktą, kad tokį štai "jaukų" filmuką žiūrėjau Naujųjų metų naktį, viena, nes taip socialiniams outcast'ams ir reikia . Visgi, praėjo daugiau nei dešimt metų, gyvenimas pašviesėjo, bet budrumas liko, juodo daugiau nei balto. Joel Schumacher stebina įvairiapusiškumu- ir St. Elmo Fire, ir Betmenas, ir Phantom of the Opera. Vienas ir tas pats režisierius. Gerai suręstas trileris- Nicolas Cage'as šlovės zenite, kai dar kviesdavo į padorias juostas, bet jau greitai nebekvies; sopraniškai šlykštus James Gandolfini (amžiną jam atilsį), žavingasis Joaquin Phoenix ir į šipulius sukulta amerikietiška svajonė Holivude. Esam supažindinami su pogrindiniu pornografijos pasauliu- sąvoka platesnė, negu išneša vaizduotė. Sado/mazo, pusnuogių vaikų nuotraukos, snuff filmai...Ties pastaruoju pavyzdžiu ir užkuriamas filmo variklis. Stebime Nicolo Cage'o herojų, kuris imasi užduoties su profesionalo šaltakraujiškumu, dirba metodiškai, pamažu užčiuopia siūlo galą. Tačiau įsitraukęs į dingusios merginos bylą, seklys nejučiom pradeda mirtiną katės-pelės žaidimą, tampa svarbu įvykdyti šiokį tokį teisingumą, likviduojant nors keletą iškrypėlių. Metamorfozė palieka įspūdį.

2018 m. lapkričio 19 d., pirmadienis

Border (2018)

Man visada patiko skandinaviška produkcija, anonsas taip pat daug žadėjo-  pvz. rašytojo John Ajvide Lindqist pavardė, pagal kurio apsakymą pastatytas filmas. Tai jau gavau, lyg žuvies šikna per veidą :D Vienintelį kartą esu užsidengus akis- kai man buvo aštuoneri, ir žiaurybės per Braveheart atomazgą niokojo mano vaikišką sielą. Tai štai, praėjus daugiau nei dviems dešimtmečiams, vėl slėpiausi delnuose- nepatogios, šokiruojančios scenos verčia balti, mėlti, vemti ir t.t. Konfūzytą skaitytoją apšviesiu- Tina, ne itin patraukli moteriškė, turi unikalų gebėjimą. Užuodžia baimę, kaltę, graužatį. Tikrąja to žodžio prasme- išplečia šnerves ir uostinėja kaip gyvulys. Pro ją neprasineši alkoholio kontrabandos ir kitų chuinių. Kartą sulaiko paslaptingą nepažįstamąjį, ir pajunta neįveikiamą trauką. Ima kapstytis neaiškioje savo pačios istorijoje, rezultatai pakeis moters gyvenimą iš esmės.. Juostos nėra su kuo palyginti, Scanorama rules, kala į  klyną! Filmo moralas... esu be žodžių. Rekomenduočiau? Neeeeežžžžiiinauuuuu.... :D 

2018 m. lapkričio 12 d., pirmadienis

Happy as Lazzaro (2018)

Scanorama ir vėl mano padangėje, skubu dalintis nupyškinta antele. Būna gerų, būna blogų žmonių, ir yra Lazaras.... Velnias, rašau beleką, filmas sujaukia galvą, nesupranti, ką matai ekrane, bet smegenų kumpliaračiai įnirtingai dirba. O mąstyti man patinka. Mažas Italijos kaimelis gyvena protu nesuvokiamom sąlygom- dirba markizei, lyg būtų kokia baudžiava! Kaimiečiams ne tik nemoka algos, jie gyvena susigrūdę, pluša nuo ryto lig vakaro. O kad stipresnis visada engia silpnąjį, dar išnaudoja naivų geraširdį jaunuolį. Lazaras priima viską pažodžiui, tiesiogiai, jam neįsivaizduojama, kad žmogus gali norėti sanaudiškai naudotis kitu; dėlei ko visos istorijos metu ima siutas dėl jam daromos neteisybės. Filmui įpusėjus, įsipina mistiniai elementai. Wow, prireikė 10min,  kol susipratau, kad ilgakojis laikas padarė didžiulį šuolį pirmyn! Kas čia vyksta,- šaukia racionalus protas, bet širdis džiaugiasi. Kontekstai sproginėja kaip popkornai- religinis, užnešė į Oskaro Vaildo "Ištikimą draugą", reinkarnacija (?)... 

2018 m. lapkričio 2 d., penktadienis

To Wong Foo Thanks for Everything, Julie Newmar (1995)

Wesley Snipes, drag queen amplua,-  gyvenime jau mačiau viską :D Sutinku, komedija prasto skonio, groteskiška kaip nuvarvėjęs lūpdažis ar nubėgusi pėdkelnių akis. Tačiau dėl netikėtos avantiūros, į kurią leidžiasi Swayze, Leguizmo ir Snipes- verta čia paminėti. Ne kasdien pamatysi, kaip juodaodis maivosi išsidažęs kaip margutis, arba moko, kaip elgtis su moterimis, tvirtai laikydamas už kiaušų kaimo pacanėlį :D Noksima ir Vida laimi galimybę dalyvauti Mis Drag Queen America konkurse, ir ne bet kur- Holivude! Bet Vida pagaili nerangios, vulgarokos dalyvės Chi-Chi, todėl finalininkės, pardavusios lėktuvo bilietus, nutaria keliauti į Los Andželą automobiliu. Padaryti "berniuką su suknele" oria dama. Pakeliui sugedus automobiliui, trijulė įstringa nykiam miestely... Žiūri, gėda dėl savęs, dėl aktorių, bet žiūri. Guilty pleasure, kurio nerekomenduosi niekam, ir viešai nesigirsi, kad matei...

Kinky Boots (2005)

Smagi britiška komedija apie netradicinį būdą išgelbėti šeimos verslą- ant bankroto ribos pakibusį batų fabriką. Artimas Full Monty  savo pastatymu, mielais, žemiškais veikėjais, kompleksų nugalėjimu. Be abejo, pagrindinė filmo žvaigždė ir sėkmė- Chiwetel Ejiofor. Charizma, humoras, asmenybė, tekanti per taurės kraštus lyg šampanas- tikra rakštis surambėjusiems fabriko homofobams, tikriems vyrams. Batukų dizainas sukels tavo močiutei infarktą, naujas konceptas rizikingas, viskas pastatyta ant kortos.  Finalas nuspėjamas, bet malonu matyti, kaip žmonėms atlyginama už sunkų triūsą. Romantinė linija juokinga dėl akiplėšiškai negražios merginos kiaulišku nosiuku, tie apkandžioti plaukai- kodėėėėėl? Bet Afroditės nuskriaustosios taip pat turi teisę į fabriko savininko širdį, todėl pasprinkit, gražuolės :D