kai kyla noras...bet prastas oras
"The central message of Buddhism is not "every man for himself"."
2024 m. kovo 14 d., ketvirtadienis
2024 m. kovo 8 d., penktadienis
Brain Dead (1990)
Gaila, filmo plakatas klaidinantis- mielą veido skūrelę matyti vos keletą akimirkų. Paskui į gatvę išsinešė sloiniką su smegenim ir jos išsitaškė ant žemės, susistumdžius su smirdančiu valkata (!) Tada nežinia iš kur pasirodė automobilis ir buvo BUM.. Pasirodo, čia pagrindinis atskaitos taškas, nuo kurio prasideda haliucinacijos, kraupūs sapnai ir absoliutus realybės praradimo jausmas. Neuro mokslų daktaras Reksas Martinas sulaukia moksladraugio prašymo padėti ekstrahuoti svarbią informaciją iš buvusio darbuotojo smegenų. Darbuotojas išprotėjo, bet gal įmanoma išgelbėti svarbius duomenis? Korporacija laukia. Įsitraukęs į šią neaiškią istoriją, Martinas pamažu pameta savo tapatybę, ryšių su tikrove ir apskritai sveiku protu. Sakoma, kad mokslas dar neišsiaiškino, kaip dirba žmogaus smegenys ir kodėl panaudojame vos 10%jų pajėgumo. Turint tai omenyje, filmo idėja peršoka laiko barjerą- praėjus daugiau nei 30metų, vis dar neatskleidėme smegenų paslapties. Organas, patyręs traumą, išklysta iš pažįstamos trajektorijos, kiekviena improvizacija - vienodai galima.
2024 m. kovo 7 d., ketvirtadienis
Brainscan (1994)
Gana rimtų filmų, pasiilgau B kategorijos nesąmonių, kur vaizduotė pramuša lubas, ko šiais laikais retai pasitaiko. Šešiolikmetis Maiklas- video žaidimų asas, siaubekų fanatikas, atsiskyrėlis, slapčiomis stebintis kaimynę. Kartais pasiseka ir papus parodo XD Akivaizdžiai tyčia kiša, wtf, mergiote! Sykį į rankas pakliūva brutalus geimas, stulbinamai realistiškas. Pasirodo, ekrane įvykdyta žmogžudystė lygi tikrai žmogaus mirčiai. Persigandusį paauglį aplanko keista būtybė, gauta sukryžminus Alice Cooper ir frankenšteiną? Personažas, vardu Tricksteris, yra kažkas naujo mano akiai, keista, niekada apie jį negirdėjau. Norisi prunkšti, tačiau kartu viso filmo metu išlaikomas nejaukus, nepatogus jausmas. Maiklas gyvena vienas, tėvas kažkur išvažiavęs, jo vienatvė ir desperacija papuolus į rimtą bėdą, atrodo verti užuojautos. Ant kulnų ima lipti detektyvas (Frank Langella), pats atrodantis kaip maniakas, bet reikia žaisti toliau, vėl mirtys, paliekama įkalčių, kilpa neriasi. Idėja sveikintina, jau prieš 30m buvo susirūpinta dėl smurto poveikio jaunuolių pasichikai, ką jau kalbėti apie dabartinius laikus, cha cha. Efektai mažo biudžeto, todėl juos kritikuoti būtų netikslinga, užtat žiaurios smurto scenos- vyras subadomas miegantis lovoje- dvelkia šalčiu ir siaubu.
2024 m. kovo 5 d., antradienis
Dune, Part Two (2024)
Gerai, kad ėjau į filmą be lūkesčių. Nesu skaičiusi "Kopos"ir abejoju, ar kada imsiuosi; man patinka mokslinė fantastika, o čia yra fantastika-fantastika. Tiesiog pirmadienį laukė darbas, nutariau pašviesinti nuotaiką gražia vizualine patirtimi Vingyje. Ėjau su pažįstama, dar vienas pliusas, nes kai nebegalėjau sutramdyti juoko, buvo kas mane palaiko. Taip, filme apstu juokingų momentų, svetimos gėdos ir klaikaus castingo. Suprantu, reikėjo žiūrėti į specialiųjų efektų galimybes, kinematografiją, spalvų kaleidoskopą, biudžetą, psichologinės dramos gylio ir negalėjo būti. Keistai paskirstytas laikas krenta į akis- pirma filmo pusė be galo ištęsta, žiauriai daug Zenday'os close-shot'ų, nė nenumanau, kas ji per viena, tas susiraukęs veidelis ėmė kelti klausimą, ar moka kitų veido išraiškų. Polo motina fremenų bendruomenėje intensyviai užsiima influencinimu, kad jos sūnus- Mesijas, sekit pas jį, ir t.t. Priežastys aiškios, bet procesas ilgokas, užknisa. Kai pamačiau jos tatuiruotą veidą, prieš mano valią mintyse iššoko narkomano iš Gedo prospekto vaizdas. Jis taip pat turi veido tattoo, vaikšto gatvėmis kalbėdamas su savimi, repuodamas ir visada nešasi bambalį- viešoje vietoje, taip, niekas jam nedraudžia. Keista asociacija, bet ji asmeninė. Žiauriai keista žiūrėti į Javier Bardem; mintyse nuolat kartoju sau, kad čia Šiguras, tas pats nurautas Šiguras iš "No Country for Old Man", bet ką jis išdarinėja??? Skaičiau liaupsinant jo vaidybą, fanatiko fremenų lyderio amplua, na gerai, adoracijos matyt, reikalavo režisierius, o ispanas charizmos turi per kraštus, tai ir gavom teliūskuojantį kibirą. Bet visa tai niekai, nes antroji filmo pusė išbandė mano savitvardos galimybes, kurios šiaip yra nemenkos, turint omeny, ką dirbu. Kokių kvailysčių prisiklausau per dieną šaltu kaip akmuo veidu. Pasirodo Austin Butler herojus, kažkokia Mad Max ir Hellraiser mikso parodija. Cringe-worthy! Čia nesusiturėjau, tik užsidengiau burną ir krizenau, keldama šalia sėdinčio vyro pasipiktinimą, garantuoju. Niekuo negaliu padėt, seniuk, dar skiriu pelus nuo grūdų. Kovos scena su ryškiais russel crow gladiator vibes buvo tokia apgailėtina, kad nors stauk. Vizualiai daili, bet savo paskirtim- nuvalkiota ir suvaidinta siaubingai. Sakau, sunku suprasti, kodėl taip neproporcingai sudėliotas laikas- pabaigoje nukauti blogiečiams skiriamos kokios, 5min, durklu šmakšt šmakšt ir viskas. Skraidantį tešlių nokautuoja kaip riebią kirmėlę, o juk visa pirma Dune dalis pozicionavo, koks yra didis ir galingas piktadarys. Florence Pugh nyki, bet čia ne jos kaltė, vaidmuo blankus ir nelabai ten ką būtų parodžiusi kita aktorė. O pabaigai- grietinėlės desertas su silkės galva vietoj skėtuko. Imperatorius Christopher Walken, kurio žvilgsnyje išskaitai viena- aš pavargęs, aš mirtingai pavargęs. Buvau mafijos galva, psichopatas, Vietnamo karo veteranas, ištaškęs sau smegenis rusiškoje ruletėje, kas man nutiko??? Mūviu sumautą moterišką suknelę! Panašų pochuizmą esu mačius tik iš James Woods, Carpenterio "Vampyruose", bet ten buvo juokinga, o čia nuoširdžiai gaila garbaus amžiaus aktoriaus, išstatyto pajuokai. Išvada- trečios dalies kine, už savo pinigus, tikrai neisiu žiūrėti. Žanras ne man, nemoku mėgautis technine puse, nuolat stebiu vaidybą, istoriją, dialogus, taip veikia mano smegenys.
2024 m. vasario 29 d., ketvirtadienis
Anatomy of a Fall (2023)
Filmas apie šlykščiąją šeimos santykių pusę; o ne socialiniuose tinkluose agresyviai talpinamų nuotraukų koliažuose matomus išsišiepusius veidus, sukeliančius vienišiams nevisavertiškumo kompleksą, nerimą ir depresiją. All is fake. Vienuolikmetis turi liudyti teisme, kur motina kaltinama šaltakraujiškai išstūmusi tėvą pro langą, ko pasekoje jis užsimušė. Ima lįsti senos nuoskaudos, ėdusios sutuoktinius nuo skaudžios nelaimės, įvykusios prieš septynerius metus. Viskas, ką turime- tik motinos liudijimai, žinoma, moters interesas pasirodyti iš gerosios pusės. Pradžioje spėliojau, kalta ji ar ne, bet paskui pasidarė nebesvarbu. Jeigu ir būtų griebusis žiauraus prievartos akto, gynybinė taktika buvo geniali. Jokių kaltinimų velioniui, norint iškelti save kaip auką. Bet nepamirškime fakto, kad ji- rašytoja, ir talentinga rašytoja, žodžiais operuoja meistriškai. Advokatas- senas gerbėjas iš jaunystės laikų, laimei, dramai tik pakenkti galėjusių "fizinių atsidėkojimų" nepamatome, nors esu tikra, kad amerikoniška versija be to neapsieitų. Bet jei leisiu sau būti atvirai, istorija mane išvargino, pažiūrėjau per du vakarus iš eilės. Šeimyninės paniatkės yra siaubingos,seniai žinau, amžini kompromisai, vadovas ir vykdytojas, buitekas, nuobodulys, rutina, amžinas DARBAS dėl buvimo kartu. Neturiu pakankamai nuolankumo ir pastovumo savyje, panašūs dalykai mane verčia vemti.
2024 m. vasario 27 d., antradienis
Reptile (2023)
2023-ieji kaip reta turtingi dėmesio vertų filmų. Atrodo, vis žiūriu, žiūriu, bet krūva nemažėja! Nors kukliais paskaičiavimais, liko TIK 5-6 variantai, taigi jau tuoj, tuoj baigsis.. Pagavus kriminalinę nuotaiką su "Killer", norėjosi kažko tamsaus, brutalaus, ok, nebus fincher'iškai išbaigtas ir nepriekaištingas, tiek to, bele ne prastai atvaidintas. Žvilgsnis užkliuvo už Benicio del Toro ir- kas čia per grybas- Justino Timberlako :D Tebūnie. Vėliau perskaičiau, kad čia režisūrinis debiutas, anksčiau kurtos tik muzikinės dokumentikos, tai vertinu kaip gan tvirtą pirmąjį žingsnį į meninių filmų industriją. Nužudoma jauna brokerė. Žvilgsnis, žinoma, krypsta į pačius artimiausius- daugumoje atvejų pasidarbuoja sugyventinis. Jį suvaidino priverkmanupę Timberlakas. Niekada nemaniau, kad kada pasakysiu- popsiukas yra aktorius ne iš kelmo spirtas! Mamytės sūnelis su puvėsiais dvokiančia sąžine, ta mamytė kaip rėkiantis kaltės įrodymas. Mamyčiukai visada būna kulnus apsišikę.. Vis dėlto daugiausia dėmesio iš manęs sulaukė, stačiai įsimylėjau Benicio del Toro. Kaip čia išeina, kad su juo praktiškai nieko nesu mačiusi? Būtinai ištaisysiu klaidą ateityje; fenimenalus. Kaip ir nieko drąstiško, įsimenamo neparodo, net visai pastangų nededa į vaidmens kūrimą. o išeina taip, kad yra kertinis filmo akmuo. Faina, kad darbo užkulisiais dalijasi su žmona,- geresnės romantikos man ekrane dar niekas neparodė: kaip virtuvėje jie atkuria dantų žymes, fainuoliai :) Remontas namuose, virtuvės krano skrolinimas telefone bylos tyrimo metu, priartina detektyvą prie žmogiškojo buiteko; šmaikštu ir simpatinga.
2024 m. vasario 25 d., sekmadienis
The Killer (2023)
Peržiūra praėjo lyg meditacija- ramiai, atsipalaidavus- klausant samdomo žudiko refleksijų apie pasaulio galinguosius, kapitalizmą, pinigus ir susitvardymą, kurio negali pamesti. Patiko naujas požiūris; esame pratę hitmanus matyti be proto kietus, nuolat skubančius, respektabiliom povyzom, nors iš kaukolės kažin ar daug košės iškabintum. Anonimiškas pagrindinis herojus pradeda nuo.. minčių apie nuobodulį. Jeigu negali atsispirti gniuždančiam nuobodulio poveikiui, šis darbas ne tau. Iš tiesų, ilgos tykojimo valandos, sustingę raumenys, iš tavęs besityčiojantis laikas, apie tai nekalbėta nė vienam ligšiol matytam filme. Michael Fassbender čia gula kaip dailiai pasiūtas drabužis- yra vienas tų aktorių, kurie mažai kalbėdami, tik savo fizionomija atskleidžia viską. Žudikas dirba metodiškai, apgalvotai, bet nėra superherojus (vėlgi, pliusas, nors nieko čia ypatingo, tiesiog mano sąmonė vis dar infekuota džonvikiškumo :D) Sunki kova su buldogo šeimininku įrodo, kad veikėjas sužeidžiamas, rizikuoja lygiai kaip visi mirtingieji, laikomasi įsikibus realizmo virvelės. Didelis dėmesys skiriamas technologijoms- praėjo laikai, kada pakakdavo šautuvo su taikikliu, geros regos ir nevirpančių rankų, o tada mikliai tepti slides. 21amžiuje esi nuolat stebimas kamerų, pilna spynų ir apsaugos sistemų, kurias reikia įveikti. Veikėjas sumaniai downloadina ir operuoja appais, kurie man nieko nesako, bet faktas, kad informacinės technologijos prisideda prie žmogaus gyvybės atėmimo, kelia šiurpulį. Džiugiai nustebino pabaiga- pasiekęs galutinį tikslą, keršto misijos kulminaciją, herojus pasielgia labai netikėtai. Pradžioje susiraukiau, o paskui viskas pasirodė logiška. Standartinis sprendimas būtų nugramzdinęs šia stilingą, daug žadančią kriminalinę dramą istorijos užmarštin. Vadinkime tai vienu iš principų, kuriais vadovaujasi šaltas, pragmatiškas žudymo įrankis. Jis vertina sistemą, kuriai dirba, ir supranta savo vaidmenį joje, išlieka profesionalu. Tiesiog kartais pasitaiko klaidelių, kurios nebepasikartos.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)