Women Talking (2022)

Ex Machina (2014)

Labai malonus akiai, minimalistinis sci-fictionas su gera vaidyba. Jauną programuotoją sraigtasparniu atgabena į izoliuotą mokslininko laboratoriją, kažkur džiunglių vidury, tipo laimėjo kokį tai konkursą, whatever. Čia tyrinėjamos dirbtinio intelekto galimybės, viskas turi būti slapta. Mokslininkas pasirodo keistokas, glumino besaikis alkoholio vartojimas, nors, gyvenant atsiskyrus, reikia kažkaip prasiblaškyti, bet jo pagirių rutina- pachmielas iš pragaro... Norėtumėt štangas pakiloti, kai skrandžio turinys sprendžia, per kur tučtuojau pasirodys, per koserę ar šikną?:D Viena mintis įkyriai nedavė ramybės- blemba, tikiuosi jis tų robočių netratija. Žinia, pirmas įspūdis būna teisingas! Jaunuolis lieka sužavėtas čia sukurtu šedevru- robotu Ava. Prasideda psichologiniai žaidimėliai, buvo smagu žiūrėti į protų susitikimą- natūralų ir dirbtinį. Mokslininkas pasirodo, išties velnių priėdęs, ryžikas patenka į gerai paspęstas pinkles. Pabaiga liuks, kaip ir žinojau kokie laukia įvykiai, teliko pamatyti metodą, kaip. Kadangi mokslinė fantastika linkusi nuspėti ateitį, nenustebčiau, kad panašių į Avą tikrai bus sukurta, o tada ate, žmonija. 

Raging Bull (1980)

Gerai, kad kai kurių filmų neskubi žiūrėti. Apie "Raging Bull" pirmą kartą sužinojau prieš 16metų, kai gavau vieną nuostabiausių dovanų Kalėdoms- "1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą". Tada atsirado pirmosios gairės, pažintys su režisieriais ir t.t. Dabar matau, kad būdama jauniklė niekaip nebūčiau jo įveikusi. Labai neįprastas filmavimo būdas, primena teatro sceną, praktiškai visas filmas- uždaroje patalpoje arba apribotoje ringo erdvėje. Tos ribos matyt, ne šiaip sau, o specialus sumanymas. Šiek tiek vargau su peržiūra, nes iškart buvo aišku, kad matysiu asmenybės čiuožimą žemyn. Karštakošis boksininkas Džonas la Motta- talentingas kovojas, bet visiškai nepaslankus santykiuose su žmonėmis. Būdamas impulsyvus, pavydus sutuoktinis, jis gadina nervus gražuolei žmonai, kasdien blogėja ir santykiai su broliu, kuris dirba jam vadybininku. Yra scena, kuri dėl keliamos įtampos priverstų užvirti virdulį- kai pagrindinis veikėjas tardo brolį dėl įvykių bare, įtardamas, kad dėl visko kalta "paleistuvė" žmona. Po jos supratau, kodėl Robertas de Niro gavo tą "Oskarą"- fantastiškas pasirodymas, aukščiausios klasės vaidyba. Atrodė, pati stoviu kambaryje ir kvočia mane, ant tiek įtaigu. Galiausiai la Motta nusivažiuoja iki pigaus juokdario abejotinos reputacijos smuklėse, nutunka. Nutukimas- realus, priaugti kilogramai nuosavi, ne pagalvė po marškiniais. 

Tie Me Up !Tie Me Down! (1990)

Iš pradžių norėjau pažiūrėti naujausią Almodovaro filmą Parallel Mothers, bet mane užkniso absurdiškas kadrų sukarpymas ir grubus išmėtymas, po 20min išjungiau. Galvoju, imsiu kokį senesnį, kur jis pavarydavo. Beprotiška bepročio meilės istorija, įkūnyta paties Antonio Banderaso. Žinau, pasaulyje daug moteriškų varvina seilę, bet aš ne iš jų. Todėl žiūrėjau su baime, romantika man nekvepėjo. Aktorę užpuola jos namuose, kaip paaiškėja, kažkoks patrakėlis vienos nakties nuotykis iš praeities. Vyras įsikalba, kad jiems lemta būti pora, susilaukti vaikų ir t.t. Aktorė apimta siaubo. Juokinga, kai rūpindamasis savo meile, pagrobėjas eina į gatvę ieškoti jai narkotikų :D Gal jo ketinimai išties tyri, tik priemonės abejotinos? Man nesisekė patikėti šiuo Stokholmo sindromu, nes Banderasas absoliučiai ne mano skonio. Mėginau vaizduotėje paveiksluoti kažką patrauklaus, kas padarytų idėją bent kiek priimtinesnę, bet filmas ėmė ir pasibaigė, o joks žavingas pagrobėjas taip ir neatėjo į galvą. Na, bet tai netrukdė pasimėgauti nutruktgalviška meilės istorija :)

After Hours (1985)

Koks paprastai genialus filmas, iš gatvių meistro Martino Scorsese rankų! Vyrukas susipažįsta su simpatiška mergina, ji palieka savo telefono numerį. Tikėdamasis malonaus nuotykio lovoje, vėliau vyrukas lekia pas ją į svečius. Ir dieve, kaip įklimpsta.. Jau taksi įvyksta kuriozas su pinigais- dvidešimtinė išskrenda pro langą; taksistas įniršta. Pasiekęs merginos namus, turi kęsti keistos kambariokės-meninkės draugiją. Vėliau pasirodo, kad simpatijai gerokai varžteliai atsisukę; aistra galutinai išgaruoja. Ištrūkęs iš lofto, herojus bando grįžti namo, bet to padaryti nelemta. Painus nesusipratimų, atsitiktinumų, trenktų nepažįstamųjų voratinklis palieka žmogelį susitaršiusį, be raktų, be pinigų ir užsiundytą įtūžusio kvartalo! Smagu stebėti, kaip režisierius dėlioja naktinio miesto mozaiką- tamsios gatvės, pernakt dirbantis baras, kur laižosi du sado/mazo gėjai, principingas metro bilietų pardavėjas, egzotiškas naktinis klubas su ironišku bouncer'iu, nupušusi padavėja ir maniakiškai nusiteikusi padėti Catherine o'Hara. Vien pamačius juodu pieštuku apvestas akis supratau, kad laukia nemalonumai :D

Hairspray (1988)

Paskutinis John Watters filmas, kurį buvo likę pamatyti iki pilno komplekto; galutinis atsisveikinimas su Divine :( Dar niekad nemačiau, kad vyras taip patogiai jaustųsi moters kūne, Divine buvo žvaigždė! Sakyčiau,gan padorus reginys, kur svarbiausia net ne veikėjai, o.. šokiai! Šeštasis dešimtmetis, Baltimorė. Apvalių formų paauglė pametusi galvą dėl šokių, deja, grožio standartai labai aiškūs- šou rodosi tik vapsvaliemenės merginos. Sukamasi, trypiama aikštelėje didžiąją dalį laiko, nuolat pastiprinant šukuosenų standumą lako dozėmis. Mergina viską atiduotų, kad atsidurtų jų gretose, o kai kai labai nori, viskas įmanoma. Be minėtosios Divine, ekrane pasirodė netikėta muzikantų pora, vaidinanti pizdos konkurentės tėvus. Debbie Harry iš "Blondie" ir Sonny Bono! Du garbėtroškos machinatoriai, net bombą peruke pasigamina- kad tik jų dukrelė taptų šokių karaliene, visos priemonės pateisinamos. Taip, išprotėjusių herojų vis dėlto netrūksta, nors kaip minėjau, filmas labai nuosaikus palyginus su kitais Watters šedevrais :D Vyksta protestai, riaušės dėl juodaodžių integracijos, taigi užkliudomi ir socialiniai/politiniai klausimai.

All Quiet on the Western Front (2022)

Žiūrėjau dalimis; visų pirma dėl filmo trukmės, visų antra dėl slegiančio turinio- sunku aprėpti vienu ypu. Pirmasis pasaulinis karas, jaunuoliams plaunamos smegenys apie kiekvieno indėlį ir meilę, pareigą Tėvynei dar mokykloje, jie žygiuoja į frontą su pasidižiavimu, nekantra. O dieve.. Greitai jų iliuzijos išsprogdinamos, belieka siaubas, siaubas ir dar kartą siaubas. Įsirėžę pagrindinis muzikinis motyvas ir stulbinantis detalumas. Pasijunti lyg pats gulėtum griovyje, aidint bomboms, lakstant kulkoms, po to pasigirsta agonijos klyksmai. Brrr.. Kaip čia įterpti faktą, kad žmogus- protingiausia būtybė planetoje??? Skaičiau komentarą, kur žmogui pritrūko veikėjų charakterių išsamesnės studijos. Čia rimtai? Kaip aš supratau šį filmą- tai visiškas nužmoginimas, kareivis- tik patrankų mėsa, kuriai GAL pavyks prasiveržti, nepavyks, na, nepasisekė. Asmenybė neegzistuoja, tik bendra kolektyvinė masė, einanti į mirtį. Trumpi viršenybės intarpai rodo sveiko proto likutį, kuris derasi dėl taikos ir pamišusį generolą, kuris siunčia kareivius į neišvengiamą pražūtį, pats sėdėdamas prie baltos staltiesės. Sunki peržiūra, eina šikti :(

Renfield (2023)

Nikolas Cage yra aktorius- feniksas. Nusifilmuoja supuvusiam šūde, kur jau anonsas klykia, kad bus tragedija, virsta pelenais, juos pusto vėjas. Bet tada įvyksta stebuklas- iš pelenų Nikas pakyla paukščiu ir šauna į aukštumas. Taip non-stop ir drebina žiūrovų sąmonę. Girdėjau, skendi skolose, vadinasi, nelabai gali rinktis, kur dirbti, dėl to šie svyravimai. Yra, kas ir mėšlą, bele su Cage, pateisina, tai galite pačiulpti bybį, man pochui. Laukiau Renfildo, turėdama menkutę nuojautą, kad čia bus skrydžio pavyzdys. Pasisekė! Pirmiausia, niekad nebūčiau patikėjus, gerą įspūdį paliko moteris-farė! Koks fainas personažas! Narti isterikė, robotiškų judesių, užsispyrus kaip ožys, bravo. Origanalus scenarijus- filmo pamatas, taipogi džiugino smegenis. Per šimtą metų kino istorijos, nuo pat Nosferatu, tiek daug dėmesio skirta Drakulai, kad jo dešiniąją ranką, nuolankųjį Renfildą, tiesiog pamiršti. O ką reiškia tarnauti Tamsos Princui? Užknisa, mielieji, katorga, ne darbas :D Matome Renfildą sėdintį paramos grupėje, sėdintį tarp priklausomų nuo toksiškų santykių vargšelių. Aišku, paties situacija daug sunkesnė, nes nė vienas grupės narys nesikamuoja su engėju tiek daug laiko... Ir trečias nenuginčijamas pliusas- specialieji efektai, kraujo fontanai ir feververkai; vien ko verta pamatyti mėsgaliais išsitaškiusį dvasininką :D Spyris, užkandus vabalų, gali nunešti torsą, tiesiogine prasme nuspirti galvą ir t.t. Patsai Cage irgi afigienas Drakula- manipuliatorius narcizas, išgama, didybės manijos auka- pavaryta stipriai. Renfildą vaidinantis Nicolas Hoult prieš jį atrodo pasigailėtinai, net imi gailėtis žertvos!

Darkman (1990)

Seniai norėjau grįžti prie Sam Raimi, jam būdingi savotiški, profesionaliai trash'iški specialieji efektai, grimas, kostiumai ir t.t., laukiau kuo dabar nustebins. Genialus mokslininkas stengiasi "išauginti" žmogaus kūno dalis, jam beveik pavyksta, gaila, "augalėliai" tveria vos pusantros valandos, tada ląstelės suyra. Tragiškai susiklosčius aplinkybėms, savo laboratorijoje jį užpuola šaika gangsterių. Mokslininko draugė advokatė turi juos inkriminuojančios medžiagos. Patyręs smarkius nudegimus, herojus atsiduria ypatingoje ligoninėje, kur jam atlieka unikalią procedūrą. Jei gerai supratau, eksperimentuoja ant valkatų ir visuomenės atstumtųjų- mokslui gyvūnų neužtenka :D  Norėdami sumažinti ligonio kančias, atkerta skausmo signalų davimą į smegenis. Šalutinis efektas- žmogus įgyja neregėtos fizinės galios pykčio priepuolių fone. Vyras grįžta keršyti skriaudėjams, pasitelkdamas jau minėtas technologijas. Smagu stebėti jo planą su laikrodžiu rankoje, reikia tilpti į "galiojimo laiką" :D Niekšai simpatingi, ypač vadeiva, jau kažkur esu mačiusi šį nemalonumus žadantį veidą, nenuvylė ir čia. Filmas išėjo prieš daugiau nei 30metų, dabar 3D spausdintuvo idėja nebeatrodo iš fantastikos srities. Kas žino, galbūt ateityje išties galėsime atsispausdinti prarastą ranką ar koją? Įspūdinga, kaip fantastika nuspėja ateitį :)

The Wraith (1986)

Malonu rasti negirdėtų 80's perliukų, stačiai pribloškusi staigmena! Kaip pro akis praslydo Charlio Sheeno angelas- keršytojas- kelių erelis??  Mažą miestelį terorizuoja autofanų gauja, kuriuos veža pavojingos lenktynės. Pasičiumpa kokį vargšą, priverčia lenktyniauti, tas neišvengiamai pralaimi, tada konfiskuoja jo automobilį. Paprasta kaip du kart du. Tarsiu žodelį kitą apie gaujos narius, labai spalvingi personažai, prikausto dėmesį :D Vadeiva- aukštaūgis odiniu švarku, pavyduolis Pakardas, laiko gaują ant trumpo pasaito, autoritetą įtvirtina baime ir smurtu. Skank- hidraulinį skystį (!) siurbčiojantis sutvėrimas, pankų protėvis, man buvo filmo vinis :D Jo draugelis Gutterboy, skleidžiantis šuniškus garsus, nepasižymi aukštu intelektu. Rughead- gaujos mechanikas, žymi lenktynių startą labai emocianaliai, iškart įsijauti :D Pakardas ir merginoms gadina kraują- mirtinai įsimylėjęs užkandinės padavėją Kerę, o kai jam kažkas patinka, turi ir priklausyti.  Užkandinė, pagrindinė jaunimo būriavimo vieta, pastatyta Flinstounų stiliumi, o maistas.. Sunku patikėti, matant aplink sukiojantis vien lieknus kūnus; mėsainiai be daržovių, o bulvyčių vaizdas supykino, labai realistiškas junkfood, ploju :D Vieną dieną miestelyje pasirodo paslaptingas jaunuolis, prisistatęs Džeku, o gaujai kliūva ypač aršus kelių varžovas- fantastiškas Turbo Interceptor. Mistinė jųdviejų kilmė turi aiškų tikslą- kelių gaujos nepavyksta sutramdyti policijai, reikia antgamtinio pastiprinimo :D Pasirodo, Pakardo gauja- ne tik kelių chuliganai, bet ir susitepę žmogžudyste. Išmušė atpildo valanda! Pabaigoje pasirodžius titrams, užkliuvo dedikacija, Pasirodo, filmuojant lentynių sceną, lėkdamas dideliu greičiu, žuvo video montuotojas. Kaip liūdna :(.

Summer Of 84 (2018)

Po kelionės norėjosi lengvo turinio, o ir džonvikas dar neišdulkėjo iš galvos. Blyn, pagavau save, kad kombinuoju kelionę į Paryžių, kur vyksta finalinė scena, jofana,, čia tai atskalbė smegenėles :D Taigi grįžtu prie vieno mėgiamiauių žanrų- 80's nostalgijos. Keturi paaugliai linksmai leidžia vasarą Amerikos priemiestyje. Blevyzgoja apie paneles, varto porno žurnalus, žaidžia manhunt tamsoje, alkoholio paragauja,- palaiminga jaunystėlė. Tik idilę drumsčia šiurpūs nusikaltimai- netoliese siautėja serijinis žudikas, kurio aukos 12-16m jaunuoliai, ir medžioklės laukas grėsmingai priartėja prie berniukų gyvenvietės. Vienas iš ketvertuko, remdamasis netiesioginiais įrodymais, įsikala į galvą, kad žudikas- jų kaimynas policini-nkas. Grupelė iškart puola vykdyti tyrimo, atostogos darosi nepalyginti įdomesnės. Panašu, kad vaikiai neklydo, darosi šiurpu, tik bėda, kad niekas jais netiki. Kyla klausimas, kaip nepilnamečiai gali trainiotis naktimis, kur tėvai? Asmeninių detalių- labai glaustai, tiesiog duodama suprasti, kas yra girtuoklio vaikas, kieno tėvai niaujasi kaip šuo su kate, kas nuolat lieka vienas, nes tėvai ištisai dirba. Iš pradžių erzino tas šykštumas, paskui pagalvojau, viskas čia okey, ne melodramą juk statė. Muzika išskirtinė, kelia liūdesį, nerimą,- emocinaliai nubrozdina, jėga. Taigi žiūrim paauglišką detektyvą, kuris turi ypatingą finalą- pasėja paranojos sėklą. Jaunatviškas nerūpestingumas nutrinamas suaugėliško suvokimo, tarp kokių padugnių gyvename. Ir kiekvienas padugnė yra kažkieno kaimynas...

John Wick: Chapter 4 (2023)

Štai taip išplaunamos smegenys- kasdien po dvi valandas absurdiško, bet stilingo action'o, ir John Wick amžiams įsitvirtina :D Nors žvengi iš pazorinio rusiško akcento, ypač siauro žodyno- tiesa, ketvirtoje dalyje nuo vienskiemenių myktelėjimų pereinama net prie kelių (!) sakinių, kuriozinių scenų, galiausiai frančizė išspardo iš tavęs simpatijas. Priežastis galėčiau įvardinti tokias: 1) neįmanoma nemėgti Keanu Reeves: jo fizionomija išskirtinė, aktorius skleidžia paslaptingą magnetizmą, nėra eilinis tuštutis bandiūga kaip Vin Diesel ar John Cena; vaidina prastai, bet juk logiška. Tokių sugebėjimų kūne negalėtų tilpti dar ir inteligentiška asmenybė :D 2) nors erzino romantiniai prisiminimai, iš tikrųjų čia aukso gysla- mylimąją praradęs herojus, gyvenantis tik todėl, kad išlaikytų  ją gyvą atmintyje- moteriška auditorija ant menčių, jei bandot prunkšti ir neigti, gal baigiam apsigaudinėti :D 3) Džonas beveik neturi draugų- visi prieš, bet jis vistiek stebuklingai atsilaiko, ta neteisybė nori nenori priverčia tave sirgti jo naudai. 4) Sukurtas naujas žanras- ne fantasy, ne superhero movie, tiesiog džonvikas. Žmogus iš kūno ir kraujo, teoriškai įmanomas nužudyti, bet jo kūnas atsparus paprastiems mirtingiesiems fatališkiems reiškiniams- partrenimui mašinai, nusiridenimui nuo laptų, trinkelėjimui stuburu į buomą, apskritai kryčiui iš didelio aukšto. Todėl kai galų gale išleidžia kvapą, pasijunti sukrėstas :D Kalbant apie High Table, ištraukiamas ypač nesimpatingas oponentas, pranzūziško akcento niokotojas markizas. Ble, Skaarsgardai, ilgai nenusiplausi šio sumauto vaidmens, kažkoks pasityčiojimas. Nors gal specialiai kuriama, pasitelkiant absurdišką humorą, ir aš kažko nesupratau? Įdomus santykis su bažnyčia, scenaristai ant jų lyg užsiciklinę, popas su šautuvu, lol :D Buvo kuo pasigrožėti- kalbu apie filmavimą iš viršaus, kur pasijauti lyg žaisdamas kompiuterinį žaidimą, Aklas varžovas- naujas stebuklų lygnuo, bet ar dar turi smarvės nustebti? Kita vertus, jeigu Wickas krūtas, kas pasakė, kad negali būti dar krūtesnių? Finalinė dvikova- teatrališkumo viršūnė, išmuša Wicko paskutinioji. Ir žinote, pasidaro žiauriai gaila, brainwashing completed :D

John Wick: Chapter 3- Parabellum (2019)

 

Džonui iš paskos kaip vilkų gauja seka žudikai, mat už jo galvą pažadėta 14 milijonų dolerių. Vyrukas vos spėja šoną sulopyti, ilsėtis nėra kada, iš visų kampų lenda bestijos. Trečioji dalis, mano nuomone, jau gerokai aukštesnio lygio. Matome 2 moteriškus veikėjus, kurie smagiai žiūrisi, labai džiugu. Kalbu apie Halle Berry ir ir Angelica Huston. Deja, "teisėjos (?)" aktoriukė susimovė, well, 2 iš 3 jau labai neblogai. Kovų scenos įdomesnės, priešininkai techniškai stipresni, jau neužtenka nuspirti vienu kojos spyriu. Scena su motociklais patiko labiausiai. Tokiu greičiu lekiant, dar kovoji su banda kitų ratuotųjų, wow :D O pabaigoje klasikinės muzikos išgirstame. Kad mane velniai- filme net išspaudžiami keli smagūs bajeriukai- I am more of a cat person / This High table bullshit Nepažinau Mark Dacascos, kuris pasirodė šarmingas, šaunus humoristas, net gaila, kad ketvirtoje dalyje nebepasimatysime.Ai, veiksmas trumpam persikelia į Afriką, į Kasablanką, proga pakeisti aplinką po įgrisusio sulytų Niujorko gatvių kraštovaizdžio taipogi pelno tašką.  Skaičiau, kažkas pasigedo žmogiškų santykių?? Matyt, neatidžiai žiūrėjo, čia ir draugystės trupinukas, ir visas išdavystės kepalas, jau nekalbant apie žmonos atminimą. Keanu jos fotkę kožnoj daly seilioja, ko dar jums reikia, kad hitmanas apsižliumbtų? Žodžiu, laukiu, kada pradės baldo kojas laužyti,-Vikutis  prisikas iki High Table grietinėlės ir išskers juos kaip kiaules :D 

John Wick: Chapter 2 (2017)

Atrodo, pradedu suprasti, kame slypi  frančizės pasisekimas. Žiūrėdamas į antžmogiškų sugebėjimų turintį personažą, kuris vis dėlto nėra superherojus- neskraido danguje, nesimėto ugnies kamuoliais, ar nepažaliuoja it koks Hulkas, žiūrovas susitapatina su Džonu ir tas kelias valandas pats yra kietas, nenugalimas, bebaimis kovotojas. Kiekvienas pasvajoja apie tokią galią, self confidence kosmoso lygmenyje :D Mašina partrenkė, pff, įbrėžimas ir tiek, pašoki ant kojų kaip guminis kamuoliukas ir vėl į trasą. Paskui tave lekia kelios dešimtys ginkluotų užpuolikų? Čia gi kaip senutę iškirst iš kojos- juokų darbas. Iš trečio aukšto iškrenti, naktį pamiegosi, gulinėt nevalia, strykt ant kojų.  Prakiurdytu šonu fechtuojiesi it musgaudžiu ir taškai priešus kaip muses- pliaukšt pliaukšt pliaukšt. Easy. Kaip jam patogu judėti su klasikiniu kostiumu, kitas klausimas, bet estatetinis aspektas glosto akį (bent jau moterų, gėjų spėju, irgi). Opozicijoje matome charizmatišką italą (tikras italas, blet, kodėl su rusais negalėjo rast grynakraujo??), kuris irgi žiūrisi maloniai, jeigu ir pervaidina, tai nežymiai, nepalyginsi su pirmos dalies mafiozais, džyzis.. Labiausiai prajuokino moteriškas tatuiruotas sektoriatas, žaidžiantis su kažkokiom tūtelėm, kišamom į vamzdžius. Čia nostalgija Terry Guilliamo "Brasil"? :D Jei reiktų vienu sakiniu apibūdinti, kokia veikla šįkart užsiima protagonistas,  palaukit. Jam reikia nužudyti kokią tais įtakingą mafiozę, pasamdo jos brolis. Kontraktas, kurio negali atsisakyti, Džonas pabando, vėjais išlekia jo namas. Negerbia mūsų veikėjo niekas, pradžioje vis koks nors pažeminimas :( Čia antras erzinantis dalykas- jei visi žino koks jis krūtas, kodėl stoja jam skersai kelio, erzina?? Taigi tenka vykdyti užduotį, kuri paprasta kaip šikną nusišluostyti. Paskui, aišku, užsiundo ant Džono žudikus, juk reikia atkeršyti už sesers mirtį :D Naivuolis nežino, kad Džonas nemirtingas, cha cha cha, ir greit bus čia, kad suvestų sąskaitas. 

John Wick (2014)

Nenuspėjami likimo vingiai- žiūriu garsųjį veiksmo filmą su Keanu Reevsu, kas galėjo pagalvoti! Turiu bilietą į ketvirtą dalį, logiška, kad reikėjo susipažinti, kas daugmaž ten laukia. Bijojau blogiausio- kad bus skiedalai su daug šiknaspardos, kuri ir pelno kultinio filmo statusą. Nuojauta pasitvirtino, deja deja, nuomonės nepakeičiau- nėra nieko, kas išpirktų 100min trukmės whatafuck'o. Reikia pasakyti, siužetas nenustojo manęs gluminti iki pat pabaigos, sunku išjungti logiką, nors derėjo. Pradžioje matome vyrą, kuris palaidoja žmoną, skęsta liūdesyje. Tada degalinėj prisipisa kažkokie nevykėliai, su košmarišku mėginimu atvaizduoti rusišką šnektą. Negi Holivude nebuvo rusų kilmės aktorių, kurie nebūtų skambėje absurdiškai? Lyg to būtų maža, šaikelė atseka Džoną iki namų. Žiauriai sudaužo, užmuša šunelį (!) ir pavagia mašiną. Ar čia tikrai filmas apie samdomą žudiką? Mėmės būsenos Keanu, kokį pamačiau, išmušė iš vėžių, nesvarbu, koks krūtas šiknų  spardytojas ir šaulys atsiskleidė vėliau. Kas, kad norėta sužaisti netikėtumo faktoriumi- ar versdamasis samdomom žmogžudystėm, gyveni atsipūtęs net be signalizacijos? Nesitiki, kad atsiras norinčių tave vticharia pribaigti? Aišku, jis puola ieškoti nedorėlių, parodys, kaip niekšiškai elgtis su legenda. Ir čia išlenda, kad Keanu vaikosi buvusio boso kvėšą sūnelį. Tėvas, aišku, nenori atiduoti vaiko, ir užsiundo jo buvusius sėbrus, mergšę Perkins ir Markusą- šviesos spindulys Willem Defoe. Labai džiaugiuosi, kad veikėjo nesuteršė išdavystės purvu, jis miršta garbingai. Daug momentų, kurie protu nesuvokiami- turi šansą pribaigti priešininką.. bet geriau pataukškime niekus arba nepaisykime palankių aplinkybių- juk neįdomu :D Kitas dalis žiūrint, prie žanrų: veiksmo, kriminalini s, trileris, mintyse pridėti komedija, galbūt seksis geriau. Bet šiaip, galutinai įsitikinau, kad Reevsas yra neginčijamai gražus vyras, bet tiesiog tragiškas aktorius.

P.S. Ką tik perskaičiau, kad režisierius- buvęs kaskadininkas, čia jo pirmas filmas, iškart pelnęs pasaulinę šlovę. Na,  belieka nuoširdžiai pasveikinti, kad vyrukas nuspėjo, kokių brutalių pasakų trokšta maži vaikai suaugusiųjų kailyje :D