2021 m. lapkričio 29 d., pirmadienis

Vivarium (2019)

Man visada kotedžai kėlė didelių abejonių- lyg ir nuosavas namas, o iš tikrųjų tai bybį: per langą matai kitą tokį namą- dvynį, čia jų rikiuojasi šimtai, a la prestižas, turi kelis kvadratinius metrus kiemo (wow) ir kaimyną, su kuriuo privalėsi palaikyti draugiškus santykius, kepti kartu šašlykiukus ir tuščiai šnekėti apie vaikų auginimo subtilybes. Living hell. Jauna pora, Džema ir Tomas, su keistu NT agentu, cha, keistas per lengvas žodis, su tokiu krypazoidu aš nė į kalbas nebūčiau leidusis, pradeda namo apžiūrą kotedžų kvartale. Tada agentas dingsta, o porelė pasijunta patekusi į labirintą, kuris nuolatos atveda prie to paties nelaimingo namo nr. 9, kad ir kaip stengtųsi ištrūkti. Prasideda sinusitinė egzistencija- dienos lipnios, tąsios kaip snargliai, be jokių prošvaisčių išvalyti šnobelį. Aplink nė gyvos dvasios, užsiimti nėra kuo. O tada jiems pametėja kūdikį, kuris auga stulbinamu greičiu, virsdamas į SUPERUŽPISANTĮ vaiką. Mano košmaro komplektas išbaigtas.- vaikų negaliu pakęsti. Interpretacijų- kiek nori, pabaiga nesudėlioja taškų ant "i", gegutės efektas  įvaro dar didesni siaubą.  Mano smegenys pratę gliaudyti galvosūkius- kokia žiurkyno paskirtis, kokį triuką turėjo išmokti žiurkytės Džema ir Tomas? Ar pabaigoje lauktų sūris? Bijau, kad atsakymai liko kažkur anapus.

Super Dark Times (2017)

Paauglystė, aha, laiko mašina, mane atgal  dvidešimt metų į vaikystės rajoną, ką veikdavom mes? Zbitkomis su kardais neužsiiminėjome, greičiau tai buvo lėta mirtis iš nuobodulio ant betono, ale problemų bent mažiau. Teoriškai, gyvenau netoli įdomių paaugliui  geografinių objektų- 8-9 fortai, dviračiu pasiekti- vieni niekai, bet kažkodėl tuo neužsiimdavau. Neramūs laikai, nedraugiškos marozų fizionomijos, o dar buvo nelaimėlė, kurią išprievartavo ir į upę įmetė kažkoks iškrypėlis, po šiai dienai atminimo lenta stovi šūlės kiemely. Taigi, beliko ant surūdijusių sūpynių sėdėti, spjaudyti siemkas ir dūsauti, kad kituose kiemuose gyventi linksmiau (nė velnio, tokie patys nabagai). O minėtieji bahūrėliai filme purtomi hormonų, laiką leidžia aptarinėdami paneles, važinėdami dviračiu ir nerūpestingai džiaugdamiesi jaunystėle mažame miestelyje. Kol. Neatsargios grumtynės nesibaigia tragedija. Sunku priskirti dūrį "netyčia" kategorijai, taip net geras fechtuotojas kaži ar sugebėtų. Džošas man iškart pasirodė nenormalus, bet po filmo, skaitant komentarus, regisi, ne jis vienas čia toks. Jei kas netingit, paskaitykit, žmonės pateikia neeilinių įžvalgų, kurių ne susapnavęs nebūtum :D Kada pasaulėlį sudrebina tai, kas nebepataisoma, vaikinai ima elgtis skirtingai. Viską matome Zako akimis, kuris žiūri iš "potencialaus būsimo mąstančio, numatančio ateitį suaugusio" perspektyvos,  turinčio supratimą apie gera ir bloga- gal kad jis- mamytės vaikelis. Jam vieninteliam kyla protingų minčių, kaip nuslėpti nusikaltimą, gal vaikas daug skaito, ar detektyvų žiūri. Vienintelį kamuoja sąžinės priekaištai, sapnuojasi baugūs, slegiantys sapnai. Draugeliam- giliai dzin, Džošas, pagrindinis kaltininkas, netgi skersą deda, provokuoja. Buvusios draugystės- kaip nebuvę. Fainai stebėti kaip raizgosi, pinasi psichologiniai siūlai, o kai pasirodo Alison, skirta toli gražu ne vien pimpaliukui kelnėse pašokdinti, visai įsijauti į juokingą meilės trikampį. 

2021 m. lapkričio 24 d., trečiadienis

A Dark Song (2016)

Malonus siurprizas - visgi nemelavo  siaubekų fanai facebooke; kadangi gaila laiko niekalams žiūrėti, dabar mėgstu apsidrausti- pasiklausti specialistų nuomonės. Visi be išimties rekomendavo, jei nesibijau lėto vystymo- slow burn matyrialo. Lyg ir ne? Aišku, jei veikėjai neerzina. Ėjosi kaip per sviestą, keista net. Iškart pagavo klaustrofobiška filmo nuotaika, pirštais galėjai užčiuopti Sofijos desperaciją ir  Džozefo asmeninį nuosmukį. Iki kokių kraštutinumų reikia prieiti gyvenime, kad imtum ruoštis okultizmo ritualui? Susidurti su neįsivaizduojamu siaubu, kad išpildytų didžiausią tavo troškimą.. Pasiruošimas reikalauja daug valios pastangų- izoliacija nuo išorinio pasaulio, pasninkas, išbandymas nemiegu, šalčiu, kol galų gale demonai teikiasi tau pasirodyti. GAL. Sofija ne itin pasitiki okultizmo specu, jis kelissyk apgauna, bet ir ji nepėsčia- neatskleidžia visų kortų, todėl "skambutis į anapus" ilgai nepasiekia adresato, imi galvoti- gerai bobą apipiso. Atsiskyrėliškas būvis, sudirgę nervai, įsisiautėjusi vaizduotė- nuostabi dirva ne vien demonų kvietimui, o ir protui į lankas nukeliauti. Pabaiga graži, tik specialieji efektai nuvylė ir prunkščiau į saują, o šiaip mažo biudžeto angliškas siaubelis smagiai pavirpino mano širdelę :D

2021 m. lapkričio 23 d., antradienis

The Autopsy of Jane Doe (2016)

Faktas, kad vėl ieškausi siaubo filmų, gero nesignalizuoja- mane vėl užpi*a darbas, noriu į biržą, o delsiu, cha cha cha. Reikia pasakyti, pradėjus lavono skrodimą, iškart supratau, kur šuo pakastas. Beliko laukti, kol susivoks nelaimingieji tėvas ir sūnus :D Įdomus siaubekas, kurį gali išsitraukti iš atminties failų, ir reitingas daug žadantis, virš šešeto- tik pamanykit. Apie ką aš čia- į morgą atveža jaunos merginos kūną be išorinių sužalojimų, ko nepasakysi apie namą, kur ji buvo rasta. Ten guli keturi lavonai, paskersti kaip kiaulės. Morge-krematiroiume šeimyninis tandemas imasi darbo, o aplink pradeda dėtis keisti dalykai- trūkinėja radijo ryšis, darinėjasi durys, kažkas nudobia katiną.. Aiškios užuominos mesti, ką pradėjus ir nešdintis iš ten kuo toliau, pagal visus siaubo dėsnius. Tėvelyzas greičiau primena senelyzą, keistai žiūrisi, aktorius gerokai per senas, bet ką čia, nesikabinėkim prie nieko. Baisu nebuvo, užtat įdomu, ką ten dar ras, pvz, žarnose :D

2021 m. lapkričio 15 d., pirmadienis

Lamb (2021)

Baigiau festivalį silpniausiu filmu iš penketuko, tas šešetas imdb buvo sufleris, todėl per daug nenusivyliau.ž, be to, nieko kito nebuvau nusižiūrėjus. Ekrane vykęs veiksmas priminė pasaką- gyveno senelis ir senelė, neturėjo jiedu vaikų, bet labi jų troško, ir vieną dieną senelė rado lysvėj žmogeliuką...Tik čia jauna pora "vaikelį" randa tvarte. Radinys kurį laiką slepiamas nuo žiūrovo paklodėje, jo smalsumas auginamas kaip mielės, nors užuominos aiškios. Bet vistiek, kai pamatai, prunkšteli- whatafuck! Akis nepripratus, todėl  niekaip nepasiduoda iracionalumui. Nejaukiai jautiesi, kai ekrane matai Adą. Kas yra gerai, nes aš mėgstu neįprastus pojūčius, o be to- kraštovaizdis nuostabus, Islandijos kalnai atima kvapą. Pritrenkė faktas, kad pora neskambina į vietinius laikraščius ir televiziją, jiems nė antakiai viršun nepakyla :D Šeimynėlė smagiai gyvena trise, aplink jokių smalsių kaimynų, kurie drumstų ramybę. Bet juos aplanko valkatūza vyro brolis, sveiko proto atstovas, įneša nerimo. Kokia galėtų būti šios pakvaišusios istorijos atomazga, klausiau mintyse? Aplink namus trinasi pikta būtis, tvyro nelaimės nuojauta. Kol galiausiai kūrėjas ateina pasiimti savo Kūrinio. Taigi jie negyveno ilgai ir laimingai...

Wild Men (2021)

Siužetas pasirodė labiau originalus nei "Persona non grata"- savo šaly pranašu nebūsi, arba balta varna grįžo namo- tad po stiprios konkurencijos mano dėmesio prizą išplėšė "Laukiniai vyrai". Būčiau aišku, abu pažiūrėjus, bet seansų laikai lipo viens ant kito, blyn. Martiną, vyrą maždaug 40 metų, ištinka vidurio amžiaus krizė. Ne įprastinis jos variantas- nepuola į perpus jaunesnės  meilužės glėbį, ne, jis iškeliauja gyventi į kalnus! Persikelia keltu iš Danijos į Norvegiją ir pasislepia, nieko nepranešęs žmonai. Mėgina susimedžioti maisto, pasistato palapinę,- pirmykščio žmogaus rutina, kada jauti, jog  kažką sprendi, lemi savo gyvenime kaip stipriosios lyties atstovas. Kaip jam sekasi patys pamatysit :) Martinui tiesiog įgriso tykus, ramus gyvenimas, šeimyninės laimės verpete jis pametė savo vyrišką identitetą ir nebegalėjo to pakelti. Mintis man patiko, kiek daug dabar vyrų, kuriuos galima pavadint moteriškų apatinių skalbėjais, ir kalbu rankinį būdą... Netikėtai prie miškinio  prisijungia Musa, migrantas, bėgantis nuo teisėsaugos, bet iš esmės geras žmogus. Porelė keliauja kelto link, Musa nori pradėti teisiškai tvarkingą gyvenimą, gana kriminalinio žavesio. Įkandin seka nusikaltimo sėbrai ir nerangus, juokingas policininkų trio, pabaigoje filmas jau primena Coenų "Fargo" savo absurdiška įvykių seka :D 

2021 m. lapkričio 10 d., trečiadienis

Bloodsuckers- A Marxist Vampire Comedy(2021)

Karlas Marksas filme minimas taip dažnai, kad geriau būti susipažinus su jo nuopelnais filosofijos srityje, norint geriau susivokti, o ir istoriją išmanyti, žodžiu, košės galvoje prisikrovusiems. Nors komediją galima pavadinti ode absurdui, ji itin intelektuali, pilna nuostabių sociologinių įžvalgų ir pagrindinis sugretinimas čia- kapitalistas kaip vampyras, čiulpiantis kraują- tikrąją prasme. Paslaptingas nepažįstamasis, prisistatantis baronu, patraukia turtingos jaunos aristokratės dėmesį. Iš tiesų jis- ubagas nabagas, bėgantis iš revoliucijos drebinamos SSRS. Aristokratė atstovauja išnaudotojų (kapitalistų) klasei,- čiulpia ją beviltiškai įsimylėjusio tarno kraują. Taigi Jakubas- silpnųjų klasės, jo svajonės apie meilę užgožia faktą, kad yra engiamas. Baronas.. privilegijuotas stebėtojas (kol kas), iš kitos pusės- įnagis šeimininkės nuoboduliui prasklaidyti. Smarkiai čia supaprastinau,- laiko prasme nesilaikoma jokių nuoseklumų, daugiau nei šimto metų senumo įvykiai vaizduojami šiuolaikiniame mieste, šiuolaikiniais drabužiais, jau minėtas absurdo motyvas verčia krizenti. Kodėl tik ilgas neišpasakytai- vos spėjau į autobusą! Bet pabaiga nereali, paremiamas dar vienas svarbus marksizmo teiginys- valdžia atstovauja išnaudotojų klasei- teisingumo kryptis, o greičiau- šleivatis- aiški :D



Ninja Baby (2021)

Kažkaip visuomenėje įprasta moterį, vos sužinojusią, kad yra nėščia, atitverti uždarame rate. Ji privalo laukti naujos gyvybės atėjimo, spirgėti iš nekantrumo, nuolankiai pasišvęsti jį auginti, nezirzti ir nesivaipyti, kada nuo nemigos naktų raus stogą, o vyras išeis su draugais nuleisti garo, neatlaikęs "šeimyninės idilės" namuose. Juk tai jos paskirtis šioje žemėje- dauginimo mašina. Kurį laiką jai leidžiama  palįsti po pogimdyvinės depresijos diagnoze, tačiau tik trumpam- suprask, priprasi kaip visos. O ką, jei ir pagimdžius, kaip nenorėjai užpakalių valyti ir papų gręžti, taip ir neužsimanai? Drąsus, nors toks suprantamas variantas. Rakelė mėtosi gyvenime- mėgsta laukinius vakarėlius, atsitiktinį seksą, yra meniškos sielos persona. Iškritusi iš universiteto, be pastovių pajamų, gauna smūgį kaip reikiant- ji jau pusmetį nėščia. Taip, biologiškai įmanomas gamtos akibrokštas. Mergina  puola į isteriją- nėra pasiruošusi tapti motina, tik jau ne dabar. Vaiko tėvas irgi plevėsa- pravardė Pislys Jėzus kalba už save. Vis dėlto atsakomybės jausmas randasi, ir prasideda sprendimų ieškojimo metas, iš šono patarinėjant dar negimusiam vaikeliukui. Šmėžuoja liesas animacinis kūdikis, susirūpinęs dėl ateities, besižavintis Angelinos Jolie motinystės instinktu :D Daug juoko, bet potekstė rimta. Jei išdrįsti būti teisinga sau, manau, nesi verta pasmerkimo.

2021 m. lapkričio 5 d., penktadienis

Pleasure (2021)

Apsirūpinau bilietais papigiai, ir pradėjau mėgautis "Scanoramos" festivaliu, netikėtai gausiai šįkart, penki. Startas- sprangus kąsnelis, bet man visada patiko nauji vėjai, nesvarbu, kad galvą nuo pečių plėšia :D Porno industrijos užkulisiai, ką reiškia būti porno žvaigžde, koks jausmas, kai tavo šiknoje malasi du pimpalai. Daug čia jų pamačiau, keista, kad putka nustumta į šoną :/ Drąsiai sakau- niekada nemačiau nė vieno meninio filmo šia tema, todėl buvo ypač smalsu, ir truputėlį baugu, norėjau gauti šoką, gavau, ačiū labai. Aiški atskirtis, lyg peiliu perpjauni- žmogaus dvasia ir kūnas, dvasią išmeti, kūną pasilieki gamybai. Kepi, verdi, troškini, grilini, marinuoji, sūdai, rūkai- kiekvieno asmeniniam skoniui; nors nemaloniai blyksi lytis, kuriai visgi skirta ši kulinarija. Žmonės nesvarbūs- pagrindiniai aktoriai- moterų kūnai ir pimpalai, jų kombinacijos, ką galima su jais padaryti and skye is your limit. Aišku, sunkioji dalis tenka moteriai.  Jauna mergina iš Švedijos turi ambicijų padaryti karjerą Los Andžele. Neaišku, kas būtent ją paskatino išskėsti save, oi, t.y atskleisti save būtent šioje srityje? Paaiškinimas apie vaikystėje prievartavusį tėvą palieka abejonių, o paskui nuleidžiama juokais, vienas skambutis motinai, ir tai viskas, ką žinome apie Belos priešistorę. Įdomus skambutis- dozė skandinaviško dušo, jokių seiliojimųsi, eik pirmyn ir neverkšlenk. Motin, ar žinai, kad dukros kelias pimpalais grįstas?.. Jei labai nori ir sieki, tau pasiseks; matome Belą kylant (?) karjeros laiptais, vis vienišesnę, pamažu besidarančią bejausme kale. Kur čia toji geistina šlovė, galvoji žagsėdamas, bet ne pilkoms pelėms putkos baletą šokti. Belos išvaizda- lėlės veidelis, nepraradęs vaikiško apvalumo, šiurpiai priminė mirusią kursiokę, sudėtum šalia, galėtų dvynės būti.