2014 m. rugsėjo 30 d., antradienis

Frequencies (2013)

Antra mano matyta sci-fi meilės istorija, sunkokas žanras :) Reikia labai protingo scenarijaus, kuris "nenugrybautų" į pievas. Aišku, toks filmas sudomintų nedaugelį, nes kai žiūrint reikia "kramtyti", ir ne popkornus, publika ima raukytis. Neapibrėžtu laiku gyvena labai protingų vaikų karta, kad maždaug įkirstum levelį jie pavadinti Mari Kiuri, Niutonas, Štrausas. Su realiai gyvenusiais savo amžininkais turi mažai ką bendro. Tai kas, kad proto guzai, 100% neturi niekas, ir šalutiniai efektai neišvengiami. Mari absoliučiai neturi emocijų, (aukštas dažnis), Niutono- priešingai (žemas). Jiems susitikus ima lyti, kas nors užsidega, taip sakant- jų "laukai" siaubingai nedera. O gaila, nes vaikinukas žiauriai įsimylėjęs ir užsispiria rasti išeitį. Mintis. Tai paaiškintų, kodėl kai kurie žmonės taip mus nervina, o prie kitų norisi glaustytis kaip katėms. Viskas tėra fizika. Jei čia darosi keblu, palaukit, pamatysit pabaigą... daug minčių diskusijoms kilo. Mėgstu, kai rutinos iškamuotas smegenis šiek tiek sudrebina kokia netikėta idėja, priverčia suktis parūdijusius sraigtelius :)  Jei kažką įsimyli, ar svarbu, kad tavo laisva valia tuo metu neegzistavo? Kad neturėjai jokios galimybės pasirinkti, tai buvo iš anksto kažkieno nuspręsta? Esi linkęs už savo laimę dėkoti, ar keiksnoti tą, kuris ją suteikė? Ar "kodėl" svarbiau už galutinį rezultatą? Visiems mąstantiems ir nebijantiems "nesuprasti".

2014 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Frank (2014)

Juokingas filmas apie liūdnus žmones- menininkus. Šiandien visą dieną pagaunu save niūnuojant Frenko dainą "I love you all", įstrigo ilgam... Kažkoks keistas liūdesys su šypsena. Šmaikščiai pavaizduota, neformatas, bet jauti lyg kokią švino apykaklę, lyg pūstų vos juntamas šaltukas. Džonas, dirbantis nuobodų ofiso darbą, svajoja tapti muzikantu. Greitai pamatom, kad be reikalo, nėra išskirtinis talentas. Susiklosčius aplinkybėms, atsiranda proga groti grupėje, ir ne bet kokioj- visiškam avangarde!  Muzikantai- nuo priekabaus prancūzo iki tikros kalės Klaros- išties spalvingos asmenybės. Bet palyginti su Frenku- dar nieko blatno. Suaugęs vyras, amžiaus kategorijoj įvardytas tarp 30 ir 50..niekada nenusiima žaislinės galvos. Niekada! Savo nuotaikas įvardija, o maudydamasis apsimauna ant tos galvos maišelį. Kas jis? Kodėl taip elgiasi, slepia kraupiai deformuotą veidą? Džonas  mėgina grupę išgarsinti, nes tiki ją turint potencialo. Tik šlovės trokšta ne visi.. Aktoriai vaidina ypatingai gerai; jau seniai mėgstu Maggie Gyllenhaal, bet po šio filmo- ji viena mano favoričių. Tas žvilgsnis, stingdantis į ledą, jau mačiau tai Sherrybaby!  O Fassbender'is (Frenkas), jei negaus bent gaublio nominacijos, reiškia Holivude viskas seniai nupirkta, dar prieš pastatant filmą. Visiems keistuoliams, nesuprastiems, nevykėliams, depresuotojams-dūsautojams, ne šios žemės  gyventojams- tai skirta Jums: )


2014 m. rugsėjo 21 d., sekmadienis

Magic In The Moonlight (2014)

Neatsidžiaugiu faktu, kad Woody Allenas nustojo filmuotis savo režisuotuose filmuose kaip romantiškas įsimylėjėlis...Sprendimas padiktuotas laiko, juk Romeo jau tuoj 80-imt, for God sakes! Sudomino ironiškas Colin'o Firth'o žvilgsnis plakate į neregėto dydžio akių savininkę Emm'ą Stone. Užuodžiau, kad bus daug sarkazmo ir juodo humoro, o šitai man labai, labai patinka:) 1928-ieji. Garsus iliuzionistas, besivadinąs Wei Ling Su pseudonimu, draugo pakviečiamas demaskuoti apsimetėlę aiškiaregę. Mergina tvarkosi kaip reikiant- apie pirštą jau apvyniotas turtingas paveldėtojas, pasiryžęs ją vesti čia ir dabar. O kvanktelėjusi anyta tiesia čekių knygelę būsimai "okultizmo mokyklai".. Nors ir keista, metęs kelis taiklius aštrius sąmojus, Firth'o veikėjas atsiduria akligatvyje. Nėra prie ko prikibti! Mergina pažeria faktų iš jo gyvenimo, kurių negali žinoti niekas, o spiritizmo seansas- be priekaištų. Racionalusis, arogantiškasis Wei Ling Su ima abejoti savo sveiku protu. Nejaugi egzistuoja anapusinis pasaulis? Įmanoma skaityti mintis? O gal viskas- tik kruopščiai parengta apgaulė? Taip ir blaškosi mūsų pagrindinis veikėjas, jau neminint fakto, kad šarlatanė kėsinasi užburti ne tik protą, bet ir širdį.. Nuostabiai perteikta 30-ųjų mada, elegantiškos moterų suknelės, stilingi vyrų kostiumai, ech.. Dabar rūbai taip suprastėjo, kad manekenai vitrinose neginčijamai aprengti stiliuku "eilutė būsimajai tuštutei" ir "derinys šauniam besmegeniui". Juk visi žino posakį- sutinka pagal rūbą, palydi pagal protą... Išėjom tokios puikios nuotaikos, seniai mačiau komediją, kuri šildytų iš vidaus, lyg katei pasikaitint saulutėje..

2014 m. rugsėjo 17 d., trečiadienis

Insomnia (1997)

Christopherio Nolano "Nemigos"originalas, norvegų darbas. Jaučiu keistą simpatiją skandinavų filmams, keistas nejaukumas po peržiūros manęs ir dabar nepalieka... 24 valandas šviečianti saulė. Rūkas. Lietus. Žmogžudystė. Neišsimiegantis detektyvas su lietpalčiu. Junti slogutį, teigiamų veikėjų nėra. Keistesnio pareigūno nesu mačiusi, jo veiksmai kvestionuotini, o ir visa povyza kelią šiurpą. Stellan Skarsgaard, brrr, jo žvilgsnis pripildo tavo kūną švino... Tirti šiurpios žmogžudystės pakviečiamas garsus Švedijos kriminalistas. Auka- 17-metė Tania, mezgusi toli gražu ne paaugliškus santykius, kas privedė prie liūdnos atomazgos šiukšlyne. Švedas kasasi prie tiesos, jo nuožmus atkakalumas  panašus į apsėdimą. Deja, pačioje pradžioje jis padaro didelę klaidą, kurią žino žudikas. Šantažas juos paverčia sąjungininkais. Taip jie susipina keistam psichologiniam šokyje, kur laimės apsukrusis. Žudikas aiškus, tik ta paslaptis užkerta kelią tolesnei eigai, visas pagrindas- nuolatinė jų konfrontacija. Nesupratau, kodėl Engstriomas neprisipažino; tas bailumas prisideda prie itin nesimpatiško jo portreto. Kai kam pasirodys nuobodus, o į mane, regis, prasisunkė šio trilerio drėgmė.. Super..

Wild Bill (2011)

Dexter'io Fletcher'io nežinočiau, jei ne charizmatiškoji energijos bomba jo žmona,  menininkė Dalia Ibelhauptaitė, Spaudoje tiek tekę apie juos skaityti, kad bloga darosi.. Taigi Deksteris man simpatijų niekada nekėlė. Lyg ir prisimenu, kad vaidino Guy Richie filme "Lok, stauk arba šauk", iš kurio neliko absoliučiai nieko, va koks vertingas seansas buvo.. Ir štai sykį, vartydama kažkokį kino žurnalą, vėl aptikau Fletcher'io pavardę, tik nebe aktoriaus, o režisieriaus rogėse. Na čia jau įdomiau, pamaniau, įsimečiau į watchlist'ą ir pamiršau. Neturėdama ko nusigriebti, vieną vakarą nusprendžiau išmėginti pirmąjį Ibelhauptyčio blyną, ar nebus susvilęs. Įspūdžiai..Velniškai neblogai! Labai natūraliai pavaizduotas anglų žemesnio socialinio sluoksnio gyvenimas- nepilnametės, auginančios vaikus, vaikai, dirbantys statybose arba prekiaujantys narkotikais, prostitutės.. Štai į kokį gyvenimą po 8 metų kalėjimo grįžo Bilis. Norėjo iškart įsisukt į nešvarius reikalus su senaias sėbrais, tik prisiėjo rūpintis dviem kadaise paliktais vaikais, kuriuos sunku bepažinti. Vyresnėlis, 15-metis, uždaras, pilnas pykčio ir nepaaugliškų rūpesčių, tėvo sugrįžimu visai nesidžiaugia. Jaunėlis, tylus padauža, nuolat prisidirba mokykloje ir greit turės rimtų rūpesčių dėl pavojingo gatvės gyvenimo.. Trejetas sudaro sandėrį- vaidins normalią šeimą, kol socialinės tarnybos paliks juos ramybėje. Tada Bilis galės nešdintis kur panorėjęs, o broliai toliau gyvens kaip gyvenę.. Cha, susitarimai tarp kraujo giminių negalioja :) Filmas labai nenuspėjamas, paskutines 15 min. sugebėta taip išlaikyti įtampą, kad tiesiog niršau ant kompiuterio, kai vėlai vakare kažkas nusprogo, ir kompas taip ir neatsigavo iki sekančio ryto. Vyriškas suartėjimas toks paprastas, kaži kaip būtų pasisekę su dviem aikštingom mergiščiom?? Bilio veikėją stebėti įdomiausia- jis  smarkiai pasikeičia. Pradžioj atrodo durnelis, sunku suprasti, kodėl tie mafiozai išvis su juo prasideda? Aiškiai atpirkimo ožys. Bet vėliau, kai kalbasi su jaunėliu, kas laukia ateityje, kalėjime, jei nemes gatvės biznio, matom Laukinį Bilį. Kaip jau sakiau, nerimas ir graudulys iki pat galo, stebint protagonisto pastangas sutvarkyti sujauktą gyvenimą...

2014 m. rugsėjo 15 d., pirmadienis

Sin City 2: A Dime to Kill For (2014)

Taikliausias palygimas: gabaus, ambicingo studento užsidegimas paruošti pribloškiantį kursinį darbą, bet dėl nuolatinio atidėliojimo, o gal iš tingėjimo, išėjo pusėtinas rezultatas. Antroji dalis matyt taip ir buvo kuriama- vis atidėliojant, nukeliant tęsinį dar ir dar sekantiems metams, kol pasidarė sarmata taip kankinti gerbėjus ir "iš reikalo" buvo iškepta antroji. Pradžioje prunkščiau iš juoko- toks teatrališkas ir pompastiškas Marvo intro privertė pajusti laiko tėkmę. Dieve, negi pasenau?? Mačiau pro sarkastiškus, o ne 3D akinius! Net išsigandau, kad ir toliau viskas bus taip lėkšta ir veltui išmečiau pinigus, nes dabar sėdėsiu ir raikysiu kritikos peiliu be gailesčio. Laimei, nebuvo taip prastai... Pradėsiu filmo pliusais- dar mažiau spalvų nei pirmojoje dalyje, vos keli raudonos ir žalios žybtelėjimai, absoliučiai fantastiška Aiva ir vėliau pasitaisęs Marvas tempia visą juostą ant savo pečių. Jei ne šie du, bent jau Aiva, nes Marvas jau kaip ir žinomas veikėjas, stebėtum liūdno vaiko, iš kurio atėmė pietų pinigėlius, akimis. Filmas daugiau primena Machete, o nebe Sin City, diskutuotini herojų veiksmai ir retsykiais išjungiama logikos srovė. Ir du labai, labai blogai parinkti aktoriai, pirmą kartą matau tokį ablomą. Tai kažkodėl liaupsinamas Joseph Gordon- Levit, lošėjas, kuriam išties stinga sveiko proto, bet žandai plyšta iš pasipūtimo. Dėl manęs, galėjo jis likti trečiam luite už saulės..Ir Josh Brolin, pakeitęs šaunųjį Clive Owen. Aktorius apimtas beviltiško nuobodulio, regis, net Rosario Dawson nustebusi, kaip jai kliuvo toks stuobrys. Nulis charizmos, nulis pasiutimo, o juk šalia nuostabioji Eva Green! Taigi nevirpteli nei raumenėlis, kai matai, ką su juo išdarinėja ši beširdė deivė :) Lopai lieka lopais... Senatorus Rorkas priskirtinas įdomesniems tipeliams, jis bjaurus, niekingas, beširdis kalės vaikas, bet juk reikia tikro politiko. Nuodėmių miestui, Jessica Alba per dešimtmetį užsiaugino žiurkėniukės skruostus, kurie smagiai liūla, kai ji šoka vykdyti senos keršto misijos už pražudytą mylimąjį, sąžiningąjį farą Džoną Hartiganą. Kokios išvados? Pasilaikyti maironį saujoj ir investuoti į šiltą pasėdėjimą kavinėje? Leisti sau biški bohemos- gurkšnoti vynelį iš Maximos su 30% nuolaida? Rinktis jums, Nesakau, kad būtų išmesti pinigai, tikrai geriau nei daug kas, ką dabar rodo kine, ir visgi.. Per 10 metų buvo galima sukurti geriau. 

Sin City (2005)

Po beveik dešimties metų pertraukos sulaukus kultinio filmo tęsinio, susizgribau, kad pirmoji dalis apsinešė sunkiom užmaršumo dulkėm,. Dar auštant naujiems įspūdžiams, peržiūrėjau pirmąją, ir nuojauta pasitvirtino. 2005-ųjų juosta geresnė- gilesnė, intelektualesnė jei taip galima sakyti, su įdomesniais veikėjais, ne tokia isteriška. Filmas nuoseklesnis, niekur neskubama, kartkartėm net gali pamanyti- kiek čia dar tos plepsos, kur veiksmas? :)) Pirmoji istorija su Briusu Vilisu ir Džesika Alba visą laiką laviruoja taro vidutinio amžiaus krizės sąlygojamų veiksmų ira kažko gražesnio, tyresnio, neatlyginamo. Taip ir pražiūri, įsitempęs, kad neįmanomos, šiek tiek šiurpinančios meilės istorijos pabaiga nenuviltų. Laimei, to nenutinka.  Paskui sekęs, nė 5 minučių netrukęs segmentas palieka tave suglumusį, nes prasmė lieka neaiški- susitikimas lifte kažkieno atomazga? Ir žinoma, Marvas.. Be čio veikėjo Nuodėmių miestas primintų vaikų darželį :) Nuostabus sprendimas išnaudoti bjaurią Mickey Rourke išvaizdą, sukrauti grimo aukurą ant jo veido ir padegti, kad kadaise puikus aktorius sudegtų kaip feniksas..kad vėl pakiltų. Šiurkštus, linkęs į šizofreniją, milžiniškas gatvių siaubas talžo, šaudo ir kitaip efektyviai eliminuoja už bet ką- gal jam paprasčiausiai nepatiko tavo žvilgsnis. Žinoma, su tokia išvaizda ir charakteriu vargiai surasi moterų, todėl po nakties su įspūdinga prostitute Marvas jaučiasi kaip ant sparnų. Bet kas gi čia dabar?? Ryte  Goldie guli bežadė, mirties amžiais sukaustytu tobulu kūnu! Pakankama dingstis dar kartą "pasiautėti" su tuo salžiai rūgščiu žodžiu lūpose- kerštas.. Bežiūrint kilo mintis, koks pavojingas blogiukų vaizdavimas- matom Marvą kaip simpatišką, įdomų veikėją, nors jis skerdžia be atodairos, netgi tuos, kurie visai nenusipelno mirties. Mums jis rodosi "kietas", o koks jis pasirodytų nesubrendusio jaunuolio smegenyse? Smurtas vaizduojamas kaip galia, nesusimąstant apie pasekmes ar moralinius kriterijus, vaikam neleisčiau žiūrėti, ir taip dauguma būsimai debilais auga.. Ir paskutinė, bet ne prasčiausia Dvaito ir karingų kekšių sąjunga. Nudobus farą Nuodėmių mieste, iškyla didelė grėsmė pažeisti seniai nusitovėjusią tvarką- lengvo elgesio merginos gyvena sau, įstatymas- sau, visi laimingi. Clive Owen, po Marvo, antras veikėjas, paliekantis itin gerą įspūdį. Britiškas akcentas ir tuščias žvilgsnis sudaro kerintį duetą, ko nepasakysi apie Josh Brolin antrojoje dalyje..

2014 m. rugsėjo 9 d., antradienis

The Snapper (1993)

Ne naujiena,  prie ko gali privesti nesaikingas alkoholio vartojimas- neplanuoto nėštumo. Bet čia Airija, geria visi ir tuo mėgaujasi! Todėl kai vyriausioji atžala praneša, kad yra nėščia ir atsisako nurodyti nuo ko, tėvas parėkia dėl vaizdo, bet bendrai situacija visai optimistiška. Jaunesnės sesutės priima naujieną taip teigiamai, kad motina sako tėvukui: "Klausyk, gal reikėtų, nu, jom pasakyt, kad vaiką šiaip jau susituokus reikia turėt?" Tiek žvengiau, kad moralės klausimas toks su abejone balse :D Bet jei šeima daugmaž palaikanti, nepaisant nuolatinio chaoso ir triukšmo (iš viso 6 vaikai), miestelis ne toks geranoriškas. Ypač, kai paaiškėja, kas vaiko tėvelis.. Prasideda apkalbos, įžeidinėjimai, Sharon tikrai nesaldu, nors kai kai turi tokį tėvą, kas gali būti baisu? Dukros ir tėvo ryšys toks nuostabus, komiškas ir mielas, ypač kai šeimos galva ima skaityti knygas apie nėštumą :))... "Praleidau visų jūsų gimimą, ir to gailiuosi. Tai jei nori, kad būčiau šalia kai reikės, pasakyk.." Smūgis man žemiau juostos, gerąja prasme. Šiurpoka tik žiūrėti, kaip merginos toliau duoda raslabucha klubuose, kokteiliukai į trąsa, ir ne kokios šventosios Merės, ne, be alko neapsieinama. Bet tokia kultūra matyt. Airės moterys žavingos pabaisuoklės, tie kreivi dantys, o drabužiai... Apsaugok, Coco, padėl Chanel!

2014 m. rugsėjo 7 d., sekmadienis

Standing Up (2013)

Filmas nėra kažkoks stebuklas, bet mieli pagrindiniai veikėjai (ypač berniukas) viską  atperka. Du dvylikamečiai susitinka vasaros stovykloje, kuri nelepina nuo pat pirmųjų dienų. Žiaurūs bendraamžiai sugalvoja ypač piktą pokštą, ir Greisė su Howie lieka be drabužių vidury nakties. Pažeminimas, ašaros.. bet kai tau dvylika, ir tu sutinki geriausią draugą, kurio prisiminimas prasiskverbs net pro Alzheimerio šydą senatvėje- liūdėti nėra kada. Berniukas pasirodo besąs itin originalus, tikras kovotojas, ir jie nusprendžia daugiau nebegadinti sau vasaros- ir iš stovyklos pabėga. Čia prasideda nuotykių kupina kelionė, per kurią reikia susirasti drabužius, nakvynę, ir neįkliūti visur šmirinėjančiai policijai. Kiek neįprasta motinos reakcija- dingo duktė, tai biški pakėlė toną šnekėdama su stovyklos vadovu ir viskas, et, Radha Mitchell sumauta aktorė..Bet tikras šokas pamatyti, kaip dabar atrodo Val Kilmer.. Auč, tai buvo vienas gražiausių Holivudo vyrų prieš 15m. ir štai, laikas jo negailėjo.. Filmas apie vaikystę, svajones, kuo norėtum būti užaugęs, norą būti pripažintam tarp bendraamžių, ir geriausią draugą, kurį sutinki, kai mažiausiai tikiesi. Stilius kiek primena Rob Reinner, kuris tobulai įvaldęs vaikystės atmosferą, o tai didelis komplimentas juostai.