2015 m. liepos 29 d., trečiadienis

Living (2012)


Įsirėžia  į atmintį kaip rakštis, kaip šukė, supjaustanti basą pėdą braidžiojant upėje. Patinka man tokie filmai. Čiumpa tave už pakarpos ir stipriai papurto, vis iš naujo permąstai matytus vaizdus, esi šokiruotas, sujaudintas, palytėtas didžiojo meno- kino. Šiuolaikiniai rusiški filmai malonus atradimas, turint omenyje, kad rusakalbiai sutvėrimai man darbe retai suteikia laimės, dažniau iškyla aukštos keiksmažodžių pilys jų adresu... Istorija apie žmones, patyrusius praradimo skausmą, ir kaip sekasi su juo deal'inti. Labai, labai nekaip... Įdomus filmavimo būdas, žiūrovas nuolat vedžiojamas už nosies- sunku pasakyti, ar tai, ką mato veikėjai, tikra, ar tik sužalotos psichikos vaizdiniai. Ooops, paspoilin'au mažumėlę, bet tiek to. Įtaigus, šiurkštus, netgi buitinis filmavimo būdas sudaro įspūdį, kad fiksuojami įvykiai iš kaimyno namų- taip įsijauti, matydamas primityvius tapetus, sekciją, kalbančas lėles, bulką su pienu, dvarniašką kieme lojančią... Šedevras.

2015 m. liepos 24 d., penktadienis

Sweetie (1989)


Galiu tik iš dalies suprasti, ką reiškia gyventi su psichinę ligą turinčiu žmogumi- man kliuvo keli mėnesiai su nusenusia močiute, uch, patirtis nesaldi... bet čia.. Diena iš dienos, nevaldomos nuotaikos, ekscentriškas elgesys,  aplink šokinėjantys tėvai. O tau, sveikai seseriai,  telieka svajoti apie pilnametystę, kada galėsi palikti namus. Kay jau gyvena savarankiškai, iš arbatos tirščių jai net išburia mylimąjį, bet iki pilnos laimės kažko trūksta. Kai Luisas sugalvoja pasodinti kieme medelį, ima barškėti skeletai Kay spintoje- praeitis priartėja, o netrukus pasirodo namuose. Tai psichė sesutė Dawn, pravarde Sweetie. Palengva Kay nervai tampomi, įtampa auga, ypač turint omeny, kad namuose dar drybso narkašas "prodiuseris" Dawn draugelis. Trys ketvirtadaliai filmo gali būti traktuojami kaip komedija, komiški veikėjai ir jų sprendimai, viskas taip nerimta, o pabaiga nuliūdino. Pamačius Dawn vaikystėje, nesunku atspėti jos psichinės ligos priežastis.

2015 m. liepos 9 d., ketvirtadienis

The Girl from the Wardrobe (2012)

Radau sėdėdama Skalvijos kavinėj ir vartydama seną žurnalo "Kinas" numerį, seniai, kai pernai vyko LGBT kino festivalis. Keista šizoidinė meilės istorija daugiabutyje. Jacekas prižiūri neįgalų brolį, probėgšmais pasidulkindamas su kokia merga; jei ne toji našta, jo kaip mergišiaus karjera pasiektų neregėtas aukštumas.  Kai galutinai įsiėda kaimynei, Tomą palieka pas tokią keistuolę, kuri neseniai mėgino nusižudyti. Taip, Jaceko atsakomybės jausmas itin diskutuotinas..O čia dar įdomiau- Magda išbando vis naujus psichotropinių vaistų derinius, žolę, siekdama atrasti paralelinius pasaulius. Matom, kaip ji sėdi džiunglėse, pavyzdžiui.. Bet Tomui jos namuose  patinka, ir jie kartu praleidžia vis daugiau laiko. Įdomu stebėti, kaip chemija keičia Magdos realybę: vietoj policininko mato esesininką, vietoj krautuvės pardavėjos- kiauliasnukę, sportininkų komada jai panaši į pamišusių lojančių vyriškių būrį..Viena scena  detaliai perteikė, kaip aš jaučiuosi parodų atidarymuose ir ką man norėtųsi iškrėsti :D

Between the Devil and the Deep Blue Sea (1995)

Jaučiu, kad šiam filmui apibūdinti man stinga kompetencijos; visokių gudrių tarptautinių žodžių, psichologinių įžvalgų, filosofinio požiūrio ir pan. tai aš čia iš paskutiniųjų kažką papezėsiu. Honkongas. Laive, radijo operatorius pasyviai rūko opiumą, už kadro vis girdėti moters balsas. Iš visko galima spręsti, kad pora išsiskyrė, o ši tebelaukia.. Kapitonas geria daug ir dažnai, naktimis įgulą linksmina grupelė prostitučių. Visi atsipūtę, laivas tuoj bus parduotas. Vieną dieną Nikos aplanko kinė mergaitė, nešina broliu ant nugaros. Jos gyvenimas- tai ne kvaišalų debesyje sėdėti, o kasdien grumtis už duonos kąsnį. Iš pradžių pavyta, ji lyg nujaučia, kad Nikos- geras žmogus, ir neilgai trukus tampa kaip ir padėjėja laive. Ima rutuliotis keista suaugusiojo ir vaiko draugystė. Pasirodo, Nikos gali daug pasimokyti iš Li, kad nepaisant visų sunkumų, vargo, neteisybės, daryti gera- vienintelė gyvenimo prasmė..

2015 m. liepos 5 d., sekmadienis

Exotica (1994)

David Lynch striptizo klube, čia būtų geriausias filmo apibūdinimas. Privataus šokio kaina, tiesa, sukėlė juoką (5 doleriai?! nors gal čia minimali suma, niekas nedrįstų taip šykštauti :D), visgi atmosfera, ir pats sumanymas man patiko. Minėtame klube dirba Erikas, kuris kas vakarą pavydžiai stebi, kaip šoka jo buvusi mergina Kristina, tokia gražuolė, kad  itin lengva pajusti save jo kailyje, ir  būsena oi nesaldi... Gaila, kad daugiau apie jų santykius nieko nesužinome, tik kaip jie susipažino. Ieškodami vaiko kūno laukuose, rarrr, čia tai romantika... Pas Kristiną kas vakarą ateina Francis, ji šoka jam, kol Erikas visai pasiunta... Dar yra Tomas, kuris verčiasi egzotiškų gyvūnų prekyba ir nevisai švariais dalykėliais, todėl negali gyventi normalaus gėjaus gyvenimo, o tenkintis trumpais susitikimais su nepažįstamaisiais. Nežinau, ar šis veikėjas buvo jau toks būtinas, nes be atkaraus pasibjaurėjimo, man nieko nepaliko.. Prieš važiuodamas į klubą, Francis palieka namie savo brolio dukrą, kad ji "babysttint'ų", nors jokio vaiko nėra.. Viskas keista ir nesuprantama, žiūri lyg užhipnotizuotas, kol pabaigoje paaiškėja ryšys, siejantis Kristiną ir Francį.. Mes taip prisirišam prie žmonių, kad sukrėtus tragedijai, įsitveriamai į juos lyg į paskutinį siūlą, siejantį su praeitimi,  negalėdami jos paleisti.