2019 m. gruodžio 31 d., antradienis

The Nightingale (2019)

Devyniolikto amžiaus pradžia Australijoje, vietiniams gyventojams aborigenams, buvo pažymėta krauju. Beteisiai, žemiau šuns laikomi, priklausomi nuo pabaisų šeimininkų. Visgi, galvojau, Klerės ar Bilio situacija baisesnė. Baloji moteris atsidūrusi itin nepavydėtinoje situacijoje; buvusi kalinė, dabar- žiauraus iškrypėlio leitenanto nuosavybė. Psichopatas gali daryti su ja ką panorėjęs, skųstis nėra kam. Po vieno tragiškai pasibaigusio išpuolio, Klerė prieina ribą. Prarasti nėra ką, ją gena kerštas, tai viskas, kas liko. Padedama našlaičio aborigeno, ji  lipa ant kulnų savo skriaudėjui, laukinėse Tasmanijos džiunglėse. Nugarą laiko sukausčiusi įtampa geras dvi valandas.  

2019 m. gruodžio 30 d., pirmadienis

Doctor Sleep (2019)

Stiveno Kingo "Daktaras miegas" buvo maloni staigmena; aš maniau jis nebepajėgus sukurpti kažką tokio, kaip jo geruliai violetinių viršelių serijoje. Kas nors supranta referencą(?),  čia grynai knygžiurkinis bajeris. Supergalių  nusiurbimas- idant gyventum amžinai jaunas- artimas vampyrizmo giminaitis, tik visa atrodo žymiai  šiurpiau, net pagailo vargšų vaikų. Nemeluosiu, pamačius anonsą, buvau nusiteikus skeptiškai ir pašaipiai, o dar Ambrą vaidina juodaodė, da fuck šito reikėjo??  bet antroji Kalėdų diena kirto prasto oro ir neturėjimo ką veikti apart valgyti kombinacija. Tad principai buvo paminti, ir žinot- gerai. Filmas nėra prastas, Dieve, išaušo diena, kai atsirado pajėgių nesuknisti Kingo savo invalidiška vaizduote. Yra tik keli kvaili momentai, bet bendras vaizdas visai šaunus, ir pabaiga man patiko labiau nei romane. "Siurbėlėms"  nugalėti pasitelktas respektabilus metodas, nes knygoj jie užraukia reikalą kaip maži vaikai pamokoj. Išsiblaškę  mala šūdą didžiąją dalį laiko, kol galų gale susikaupia ir išsprendžia tą pabodusį klausimą, kiek bus du kart keturi, juk mokytoja kitaip neatsipis. Nustebau, kad mažai laiko skirta paliktai narkomanei ir jos vaikui, buvo galima daugiau pamindžioti tą moralinę žaizdą, romane prie jų grįžta ir grįžta. Čia daugiau pabrėžiama, koks šaunus Denis Toransas, išsikapstė iš alkoholio liūno, įstojo į AA, tada pyst- aštuoni metai pralekia ir jis jau švarus skaisčiaveidis, cha cha cha, kad būtų taip paprasta. Skrybėlėtosios Rozos klika šauni, aišku, norėjosi daugiau su jais susipažinti, o gaunam tik šiek tiek info apie Anę, na bet tiek to, senelis Flikas ir Varnas neblogi, bet režisierius tik pamojavo jais kaip šuniui kaulu ir akiplėšiškai skanėstą paslėpė. Kai pagalvoji, viskas užtruko dvi su puse valandos, tai ką gi čia rodė, kad nespėjo išgvildenti charakterių ir vidiniai demonai pakrapštyti paviršutiniškai? Per tiek laiko spėji pamiršti.

2019 m. gruodžio 22 d., sekmadienis

Race with the Devil (1975)

Dvi poros norėjo ramiai paatostogauti, keliaudami namelyje ant ratų. Kol vieną naktį netyčia tapo žmogaus aukojimo liudininkais. Net pranešus policijai, reikalai nepagerėjo, kaip tik stebina atsainus pareigūnų žvilgsnis. Bet kai liudija prisėmę alkoholinių gėrimų... Žodžiu, nerūpestinga nuotaika prarasta, kur jie bevažiuotų, visur užkliūva keisti žvilgsniai, į namelyje kažkas įmeta keletą šnypštukių. Jiems ant kulnų lipa  šėtono garbintojai. Nors veikėjai laikosi tvirtai, furgonas atlaiko ne vieną puolimą, matai, kur link krypsta istorija.  Niekas tada nežinojo, kad ateityje nebenustebinsi publikos su  analogiškais  twist'ais, tai jokiu būdu ne trūkumas. Vargšės muselės, patekusios į pieną.

The Legend of Hell House (1973)

Su lengva šypsena veide dabar žiūri į vaiduoklių fenomeną, kai specialieji efektai, beveik 50m atgal, buvo zigotos lygyje. Reikėjo išmonės kurti siaubui kitomis priemonėmis- muzika, šešėliais, kuriant ypatingą atmosferą voratinkliais apėjusiose patalpose. Skeptiškas fizikas su žmona ir dar du mediumai priima iššūkį praleisti porą naktų liūdnai pagarsėjusiame Belasko name. Čia klaidžioja nelaimingos žudiko aukos, o atlygis pasiūlytas solidus- 100000 svarų. Moterims beveik iškart pakrinka nervai, ypač jautri mediumė mis Tanner, dvasios pasičiumpa ją pačią pirmą. Draugija pašaipiai žiūri į merginos išgyvenimus, kol poltergeistas pakrato valgomojo stalą,ir  klausimai ima kirbėti nori nenori. Ar buvo baisu? Meluočiau, jei atsakyčiau teigiamai. Menininkai vertėsi be kurtinančių garso efektų ir kraujo vonių, ir vis tiek sukurdavo, kad ir minimalią, įtampą.

2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienis

Knives Out (2019)

Kur milijonieriaus mirtis, ten susirenka gauja laukinių šunų ir atplasnoja grifai- jo giminės, apakę iš godumo, visu gražumu atsiskleidžiančio testamento skaityme. Kai randamas 85-erių metų Harlando kūnas, apklausiami vakarėlyje dalyvavę svečiai- velionio vaikai, jų sutuoktiniai, darbuotojai. Policijai panašu į savižudybę, bet pasirinktas labai jau neįpprastas metodas- perrėžta gerklė. Narplioti paslapties atvyksta seklys Benua Blontas, ne savo rogėse važiuojantis Danielis Craig'as. Kokį akcentą jis ten šaržavo, kaip sraigę burnoje  čiulpsnojo ir vaipėsi? O tu rupūže, dar ir Gaublio nominaciją gavo, matyt, kažko nesuprantu... Pamažu išryškėja įdomios detalės- lyg tyčia, vakarą prieš mirtį, įvyko daug aštrių pasikalbėjimų su jubiliatu. Išgiežta apmaudo, svaidyti grasinimai. Motyvą nužudyti turėjo ne vienas. Kas gi ten nutiko galų gale? Seklys pasikliauja Harlando sesele, negalinčia meluoti. Ekrane tiek daug siužeto posūkių, lyg lėktum 200 km/h, ir mėgintum nepražiopsot šviesoforo. Nelengva :D Sužimba aktorių žvaigždynas: Toni Collette, Michael Shannon, Don Johnson, Jamie Lee Curtis, Chris Evans. Malonu, kad tai toli gražu nebuvo vienintelė atrakcija, kaip ištinka dažną filmą, kada be blizgučių daugiau šūdukas tėra. Fantastiškos dvi valandos.

The Serpent and the Rainbow (1989)

Grėsmė prarasti sielą... šiame netikinčiųjų pasaulyje? Aišku, kai esi multimilijoninės vaistų kompanijos atstovas, tatai būtų pelnytas atpildas. Turiu omeny visus šakar makar, vykstančius už jūsų akių, kvaileliai vartotojai. Bet nereikia kišti knyslės į sąmokslo teorijas, Wes Craven palietė įdomią, sau nebūdingą temą, pavyko. Vudu- zombių nuotolinis valdymas. Kas gamtos vaikų ritualines apeigas, šokius, dainas, mane veikia nerimastingai- tikiu, kad kažkokių galių jie turi. Skeptiškas vyrukas iš JAV atskrenda į Haitį išsiaiškinti keisto gando. Neva žmogus, laikytas mirusiu, palaidotas prieš septynetą metų, vėl pastebėtas vaikštantis tarp gyvųjų. Atveju itin susidomėjo anestetikus platinanti farmacinė kompanija, šis atradimas (jį išprovokavusi cheminė medžiaga) sukeltų revoliuciją operacinėje. Gandai pasirodo besą tiesa, Bilas Pulmanas dar sutinka gražią vietinę gydytoją, bet šalyje baltajam vyrui, besikišančiam ne į savo reikalus darosi labai pavojinga. Šalyje tvyro sumaištis, gresia perversmas, žmonės priėję ribą. Jei gaudydžiausi istoriniam- geografiniam kontekste, filmą suprasti būtų lengviau. Bet tai nėra intelektualiai meniškai sielą pakylėjantis filmas, užteko, ką pamačiau, užsidėjau paskutinį pliusą Wes'o filmografijoje ir baigiame instruktažą, labanaktis.

2019 m. gruodžio 5 d., ketvirtadienis

The People Under the Stairs (1991)


Wes Craven darbai, kuriuos aptarsiu toliau, galiu drąsiai teigti, man daug įdomesni už šlovingąjį Scream arba vizitinę Wes'o kortelę A Nightmare on Elm Street. Braižas darosi aiškus, dažnai kartojasi- visi pašėlti sumanę paaugliai, neklausantys tėvų, arba žmonės, besikišantys ne į savo reikalus, sulauks nuožmaus atpildo. Paleidau filmą, ir gavau visiškai netikėtą, bet itin malonią patirtį. Lyg iškreipta "Home alone" versija, kur Colino vaidmenį dalinasi nupušę brolis ir sesuo, prisiekę rasistai turčiai. O vagių vaidmuo kliūva netradiciniam trio- du smulkūs nusikaltėliai ir berniūkštis, pravarde Kvailys. Šutvė įsibrauna į paslaptingą namą, tikėdamasi rasti aukso monetų kolekciją ir taip atsilošti prieš aukštesniąją socialinę klasę; juodaodžiai metami iš geto už skolas, kurių negali padengti. Kas gi nuomotojai? Minėtoji porelė... Deja, namuose lengvas grobis nelaukia, užtat prasideda žūtbūtinė kova už išlikimą; psichopatai- kieti riešutėliai. Įvykis veja įvykį, blogiečiai parinkti stulbinančiai patrauklūs- vienas jų- Twin Peakso žvaigždė Everett McGill, ištikimas siaubo žanrui. Lyg būtų negana baisybių viršuje, rūsyje, po laiptais, tyko dar šiurpesni padarai. Tirpau iš pasitenkinimo, norėjosi, kad pelės ir katės žaidimas niekada nesibaigtų!