Vengeance (2022)

Viengungis rašytojas iš Niujorko, besinaudojantis "Tinderio" programėle, susitikinėjantis su daugybe moterų, gaus pamoką, kad ne viskas gyvenime nerūpestingai šluojama ekranėlyje  į kairę ar dešinę. Vieną vakarą netikėto skambučio metu sužino, kad mirė jo" mergina", taigi  kviečiamas atvykti į laidotuves. Kas, kas tokia???  Herojus greitai skrolina telefone, apie kokią meilę čia eina kalba, kol tarp daugybės nuotraukų randa velionę. Dar bando atsimazint, bet balsas kitoje pusėje primygtinai reikalauja, ir kaltės jausmo surakintas, vyrukas trenkiasi į Teksaso glūdumą. Valstija stipriai paspirginama sarkazmo saulėje :D Gyventojai nepasižymi dideliu proto žvitrumu, užtat kiekvienas turi ginklą. Velionės brolis įtikina "boyfriendą" surasti žudiką- juk negalėjo dora, žalingų įpročių neturinti mergina nusibaigti kažkur laukuose nuo perdozavimo? Vyriokas, aišku, neprisipažįsta, kad jokio gilesnio ryšio tarp jų nebuvo, juk nepatogu šeimos rate, be to, tas lengvas priėjimas prie ginklų nedžiugina-  bėdžius įsipainiojęs kaip musė voratinklyje :D Todėl stebime herojaus tyrimą,  kurį jis labai žvitriai panaudoja savo karjeros interesams, pažindinimąsi su šeima, policijos biurokratijos tinklą ir labai neįprastą, filosofuojantį muzikos įrašų studijos vadova, Ashtono Kutcherio kailyje! Įdomus fruktas, jo gėlėtas kostiumas ypač įstringa, kaip ir mintys apie gyvenimą. Vienu žodžiu, odisėja galiausiai pasiekia trokštamą finalą, o kai kas išmoksta būti ne toks paviršutiniškas ir atsainus. Protingas filmas, yra susimąstyti verčiančių minčių- solidus režisūrinis debiutas, bravo.

The Quiet Earth (1985)

Kas nėra patyręs jausmo, kada aplinkiniai yra tiek dapisę, kad  svajoji atsibusti pasaulyje be nei vieno žmogaus? Paslaugų sferos darbuotojai neginčytinai- bent kartą per savaitę. Gerai, gal ne taip žiauriai - per mėnesį pamatai kelis veidus, o tai superego greitai perdegintų vidines sistemas. Pagrindinis herojus, kažkoks mokslo darbuotojas, patiria  minėtąjį kataklizmą. Jis nervingai važinėja, dairosi po ištuštėjusį miestą, desperatiškai ieško žmonių, galiausiai įsikuria prezitento siuitoje ir jam nukerta stogą. Matome apsivilkusį, kaip mano velionė močiutė vadindavo, "kombinuką", dar kitaip žinomą kaip moteriškas apatinis rūbas, panašus į suknelę. Įdomi nuprotėjimo kryptis, kaži kaip man pasireikštų- gal apsitarnavus ginklų parduotuvėje, pyškinčiau į daugiabučių langus? Jo kalbą, kurią rėžia iš prezidento balkono, galėtum dėti lygiagrečiai mūsų politikų tauškėjimui- efektas toks pats, paistalai kartonui. Visgi herojui lemta sutikti kitą homo sapiens moters pavidalu. Mintyse uždedi laikmatį, kadagi jie padarys TAI,vistiek nėra ką veikti. Pabaigoje prisideda dar vienas vyras, svertai atsiranda moters rankose, stebime santykių dinamiką. Mokslininkas mėgina įspėti mįslę, kas vis dėlto nutiko pasauliui, o žiūrovas mėgausjasi tyla. Filmai su nedaug veikėjų darosi vis patrauklesni.

Beverly Hills Cop (1984)

Nustebau, kad "Beverli Hilso policininkas" įeina į  1001 filmą, bet kaip isterikė vestuvininkė ieškojau kažko "seno" ir užsikabinau. Kaip bebūtų keista, niekada nemačiau šios komedijos, kada vaikystėje įkyriai kišdavo tuometinės televizijos; tokiu būdu praleidau labai daug medžiagos; nieko baisaus, galima atsigriebti dabar. Eddie Murphy kibirkščiuojanti asmenybė it magnetas traukia akį, visos scenos su juo kupinos šmaikštos, kaip pačią geriausią išskirčiau, kai prigrūda į duslerkę bananų :D O siužetas- ieškodamas, kas brutaliai nužudė gerą draugą, policininkas atseka pėdsakais į Beverli Hilsą, čia gerai įkyrėja vietiniams kolegoms ir galiausiai ne tik pats vienas išaiškina nusikaltimą, bet atskleidžia mafijos sindikato darbelius. Komedija pasirodė naivi- dar nemačiau, kad blogiečiai būtų linkę priimti atmestinus, nerūpestingus sprendimus- palieka liudininkų, muša, bet neužmiša, tąsosi su įkaite, užuot nukepę vietoje. Gal buvo tyresni laikai, ir su metais, pagedome? Axel F melodija įstringa pasąmonėje, ji sukasi ir sukasi klausos diapazone, teminė daina dabartiniuose filmuose, deja, jau pamirštas reikalas. 

The Invisible Man (2020)

Būna, nepasiseka moteriai su vyru; kiekviena atvirumo valandėlę, turėtų įdomių istorijų papasakoti iš rinkinio "šūdžiai mano gyvenime." Sesilija- ne išimtis, pačioje pradžioje  matome, kaip ji slapčia bėga naktį iš namų, pakeliui pameta vaistų buteliuką. Diazepamas; Sesilija, tikiu, kad santuokoje praleidai ne vieną "palaimingą" akimirką, kad prireikė tokių saldainėlių... Pabėgimas pavyksta, ji saugi, vėliau svolačius  nusižudo,  palikdamas jai nemažai turto. Skamba per gerai, kad būtų tiesa, apie ką gi filmą žiūrėtume?  Moteris niekaip negali nusikratyti paranojos, kad yra stebima. Surprise surprise, taip ir yra, naudojuosi proga parekomenduoti paskaityti Herberto Velso "Nematomą žmogų", tokiu būdu neišduodama, kas ir kaip vyksta toliau. Vargšelės gyvenimas virsta košmaru, niekas netiki, kad už chaosą aplink atsakinga ne ji pati. Teroras aukščiausios klasės, vis galvoji, ką pati darytum, jei fantastiniame lygmenyje, tave ištiktų panaši nelaimė. Twistų nėra, net pats imdb aprašymas kužda, kas per reginys laukia, bet įtampa, nerimas sukurti meistriškai, o už Elizabeth Moss sergi kažkaip tiesiog instinktyviai.

Master Gardener (2022)

Pakalbėjau apie besikartojančius siužetus, štai ir vėl. Paul Schrader= dienoraštis + tamsios praeities herojus, ieškąs atpirkimo + moteris, kurią gelbėja. Turime visas dedamąsias, keista, kaip čia anksčiau nepastebėdavau pasiskartojimų,- ko gero, mažai kreipdavau dėmesį į režisierių. Filmą palaiko plieninis castingas, Sigourney Weaver ir Joel Edgerton; jie solidūs, savo darbą išmano, nes su silpnesniais aktoriais filmas būtų išblukęs, greitai nugrimztų į užmarštį. Tiems, kas mėgsta augalus, patirtis turėtų būti įspūdinga- tiek krūmų, gėlių, žiedų! Truputį gaila, kad esu abejinga žolynėliams. Stebime, kaip sodo prižiūrėtoju dirba paslaptingas tipas Narvel'is, gavau spoilerį, kokia jo paslaptis, tai kai nusirengia rūbus, nebuvo jokio nustebimo :D Jis tarnauja ledo karalienei, poniai Normai Haverhill, turtingai pyzdai, dieve, kokia čia nuostabi Sigourney, kaip gerai išsilaikiusi, džiūgavau. Sykį Norma paprašo, kad jis apmokytų sodo darbų giminaitę, kuriai gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Toliau seka mano minėta formulė. Keista, bet dėl simpatijos aktoriams nesinori punkšti, žvengti ar rėkti, kokia čia nesąmonė ir dėti romantiškos sielos, pezėti jau linkusį Schraderį į šuns dienas. 

Asteroid City (2023)

Kai kurie režisieriai linkę kartotis savo temomis, nieko naujo nepamatai ir "Asteroid City", bet pastelinis dykumos peizažas maloniai ramina nervus, džiaugiuosi, kad pažiūrėjau dideliu formatu, t.y. kine. Vėl traumuoti, nelaimingi veikėjai, patalpinti akį rėžiančiame, komiškame  fone, besielgiantys ektravagantiškai. Gal skirtumas nuo kitų filmų tas, kad aktoriai vaidina teatro pjesę, vadinasi, galime nieko nepriimti už gryną pinigą :) Sukviesta kaip niekada daug Holivudo žvaigždžių, net akys raibsta, daug Andersono senbuvių, bet yra ir naujų veidų. Kai kurie pasirodė naher reikalingi- kalbu apie Maya Hawke. Išgarsėjo "Stranger Things", užpiso ten mane iki kaulų smegenų, čia irgi erzino. Sunku patikėti, kad čia charizmatiškosios Umos Thurman  ir krypazoido Ethan Hawke duktė- obuolys toooooli nuo obels nuriedėjo. Kitas nerimą kėlęs asmuo buvo Scarlet Johanson. Kaip sakė filmą kartu žiūrėjęs kolega, jai nereikėjo būti kažkokiai ypatingai, tai ir nusivilti nebuvo kuo, laimei. Labai šaunus paauglių būrelis, jaunieji fizikai žiūrėjosi labai  smagiai. 

Invasion of the Body Snatchers (1978)

Labai malonus, senas sci-fi apie ateivių invaziją Žemėje, Jack Finney romano motyvais. Sukrėtė, kaip sklandžiai ir vikriai mus uzurpuotų nežinoma gyvybės forma,- jie pakeičia tik vidų, ištuštindami varginantį emocijų, jausmų dubenį- juk per juos vienos bėdos- žmogaus fasadas lieka. Esam taip prisirišę, susisaistę su  išvaizdine tapatybe, kad šansų pasipriešinti praktiškai nėra. Kas baisiausia, procesas vyksta miegant, pabandykit pabūdrauti ilgiau nei 36val.. Saujelė žmonių mėgina, stebime jų bergždžias pastangas. Jauna moteris, Elizabet sunerimsta dėl savo vaikino elgesio. Jos kolega mėgina nuraminti moterį, nepriimdamas  nuogąstavimų už gryną pinigą, be to, yra ją įsimylėjęs, taigi suinteresuotas poros gyvenimo nesklandumais. Įdomu matyti Donaldą Sutherlandą romantinio herojaus vietoje, jo toli gražu ne glamūrinė išvaizda mane labai pradžiugino. Nesakau kad jis  koks Kvazimodas, bet kai filmuose rodo laisvus modelius, besimėtančius rinkoje, mane ima siutas.   Tuo tarpu mieste vyksta kažkas keisto. Mane sužavėjo, kaip kameros darbu, muzika galima formuoti panikos, paranojos jausmą. Negali paaiškinti, kas ne taip, bet nervai įtempti lyg stygos. Vizualiniai išpildymas- iš kokono išsiritantys ateiviai- maloniai virpina body horror mylėtojo širdelę. Yra scena su šunimi, iš kurios pažintum filmą net po 20metų :D O garsas, kuriuo jie susišaukia vienas su kitu, jergutėliau, per kuprą šiurpas bėga!   Truputį liūdna, kad čia turbūt paskutinis geras body horror žanro savybių turėjęs filmas, kurį mačiau. Visa kita matyta, o į visiškas atliekas, idant patenkinti poreikį, bristi nesinori..

The Brood (1979)

Labai myliu Cronenbergą- kabo ant sienos pas koridoriuje, nutaisęs paslaptingą šypseną. Gaila, kadaise išspoilinau sau "The Brood" prasukdama filmą, ir nebebuvo įdomu tada pažindintis toliau, išjungiau. Bet gramdydama paskutinius žinomus body horror žanro likučius, jį prisiminiau ir turėjau šiurpulingai smagų vakarą. Filmas verčia kažkaip nemaloniai jaustis- aktorius Oliveris Reedas buvo nuostabus psichiatro vaidmenyje, atrodė, kad po tavo psichikos vidurius knaisiojasi ir skalpeliu pjaustinėja. Vyras rūpinasi penkiamete dukra, kol žmona gydosi psichiatrinėje klinikoje, visa ko fone žiauriai žudomi moters artimieji. Įdomu tai, kad žudikas neslepiamas, kuo puikiausiai jį/juos matome ir kyla neišvengiamas klausimas kas čia po velnių? :D Tėvas stengiasi apsaugoti dukterį nuo galimai smurtaujančios motinos, įtarimų kelia žmonos gydytojas ir jo metodai. Kai išaiškėja tiesa, supranti, kad čia buvo pats giliausias Cronenbergo filmas, psichoanalizės tema pateikta ypač solidžiai, tvirtai, diskusijoms aruodas ypač derlingas. Pasąmonėje tūnantys potraukiai, įgavę materijos formą. Nepraslydo pro akis ir kaip tėvas bučiuoja penkiametę į lūpas, apmėtykit šitą davatką akmenim, bet tai nėra normalu.

RoboCop (1987)

Šyptelėjau perskaičius, kad filmas ultra-žiaurus, o tada žiebė scena posėdžių salėje, kur robotas  malfunkciona  :D Prigavo nepasiruošus, bet maloniai nustebino ir tučtuojau prikaustė prie ekrano. Ateities Detroite klesti didelis nusikalstamumas, policininkai persidirbę, grasina streiku. Negana to, jų mirštamumas gatvėse įgijo neregėtą mastą, Klarenco Bodikerio gauja juos skerdžia kaip paršelius. Vykdydamas užduotį, nuo Bodikerio rankos žūva policininkas Merfis. Bet lyg tyčia visuomenei pristatomas naujas  projektas- robotas, užprogramuotas kovoti su nusikaltimais; sujungus Merfio smegenis (?) su roboto kūnu, gaunamas superpolicininkas. Kas nenumatyta- kad Merfio sąmonė iškils į paviršių su keršto troškimu. Kaip minėjau, dėl kruvinos žmogaus-Merfio baigties apleistame sandėlyje, iškart imi simpatizuoti pagrindiniam veikėjui, man tik trūko čipsų patreškint, tokia susidomėjus stebėjau jo "atgimimą" ir blogiečių taškymą. Juokinga, kad mašinai dar reikia valgyti, ir tai kūdikių tyrelę primenantis produktas, čia specialiai papokštavo? :D Keršto idėja visada maloniai kaso paausį, ir mintyse mii dėlioti siužetus, ką iš tavo aplinkos aplankytų RoboCopas XD O jeigu rimtai, smalsumas užvirė po "Basic Instinct"; kaip reikiant  susidomėjau režisierium, pasirodo  "Total Recall" taip pat jo darbas, ir kadaise žiūrėtas "Turkish Delight", na, slystelėta su "Show Girls", bet atleistina, negali juk nuolat sektis :)

Total Recall (1990)

Kaip jis man prasprūdo vaikystėje, neįsivaizduoju.. Atrodė, kad Švarcnegeris visur, kur pasisuksi. Tuometinė TELE3 televizija bombardavo žiūrovą filmais, kur šis Austrijos ąžuolas pagrindiniame vaidmenyje: Komando, True Lies, Kindergarten Cop, Twins, The Predator, Konan the Barbarian, Terminator, dar vadinosi "Didysis penktadienio filmas", reikdavo ten skambinti, balsuoti :D Na, išėjo kaip išėjo, kartais gerai praleisti, paskui galima sugrįžti i turėti gerą laiką prie ekrano. O pasismaginau iš širdies- ypač dėl mutantų, jų kostiumų- tripapė sekso bitelė, ant pilvo kabantis parazitinis dvynys- buvau žiauriai pasiilgus body horror, 8-9 dešimtmetyje buvo labai populiarus. Norėdamas dirbtinių atostogų prisiminimų, paprastas statybų darbininkas Quaidas įsivelia į pavojingą katės ir pelės žaidimą. Jis- labai stipri ir vikri pelė, kurią gaudo nuožmūs piktadariai. Bet kodėl? Panašu, kad jam lemta įvykdyti superagento Hauzerio misiją, pastarajam kritus kovoje. Ten pabaigoje tiek twistų, kad nesu tikra, ar teisingai čia porinu dabar :D Žodžiu, su žavia garbane,  Marso planetoje  padeda sukilėliams, nes aišku, ten vadovauja svolačius diktatorius, žiūrintis savo naudos. Tik romantinėse scenose Švarcas atrodo kaip pinokis, bet ai, dzin,visa kita buvo achujenai :D

The Straight Story (1999)

Ramus, gražus filmas apie paskutinį tašką ant "i", padėtą seneliuko ir Ajovos. Sužinojęs, kad brolis, kurio nematė 10 metų, patyrė sunkų širdies priepuolį, jis leidžiasi į kelionę. Baisaus čia daikto, pasakysit, bet esmė transporto priemonės pasirinkime. Neturėdamas vairuotojo teisių, seniukas pasikinko žoliapjovę, prie jos prikabinęs vežimaitį (!) Prasideda kelionė iš Ajovos į Viskonsiną. Atstumas virš 300 mylių. Transportas juda panašiai ėjimo greičiui, bet 73ejų, su dviem gyvenimo padrožtais klubais, nenukulniuosi, tad.. Herojus sutinka įvairių žmonių, laimei, piktadarių ir nevidonų išvengiama, priešingai- matydami kelyje senolį, žmonės geranoriški. Paremta tikra istorija, kas dar kartą patvirtina- gyvenimas pateikia pavyzdžių, pranokstančių bet kokią scenaristo fantaziją. Skaičiau, kad Richard Farnsworth filmuodamais jau sunkiai sirgo kaulų vėžiu, į galą nebegalėjo vaikščioti. Bet ar jis dejavo, skundėsi? Priešingai, sužavėjo filmavimo komandą begaline savitvarda ir orumu. Praėjus metams, jis nusižudė, nepakėlęs skausmų, kaip tragiška :( Faktas, kad liko nebedaug gyventi, persidavė personažui, justi nuoširdus susitaikymas ir paskutinis lūkestis- ar spės Alvinas pamatyti brolį? Juostą gražiai papildo Alvino duktė Rouz, stulbinamai suvaidina Sissy Spacek; dabartinė karta nebeturi panašaus kalibro aktorių.