2013 m. gegužės 29 d., trečiadienis

The Aura (2005)

Scenarijus gėdos nepadarytų Scorsesei, bėda ta, kad senas italiūkštis parenka charizmatiškus aktorius, kas neatsiejama nuo kriminalinių istorijų. O štai išsižiojęs Ricardo Darin mane siutino. Nekenčiu žmonių, kurie tylėdami nesugeba sučiaupti burnos, kiek pamenu, turėjau klasiokę su tokia yda, atrodė kaip retardė. Šiaip labai vykęs mistinis trileris apie tobulą nusikaltimą- kurio net pačiam sugalvot nereikėjo- užtenka "išstudijuoti" kito surinktą medžiagą. Unikalios atminties Estebanui tai visai nesunku, netyčia nušovęs senį, jo pašiūrėj atranda tobulą kazino apiplėšimo planą. Toliau lieka biški ekspromto, sužinoti, kas dar dalyvauja žaidime ir apdumti akis. Rizika velniška, bet matyt, verta. Visos diskusijos po filmo- ar tai iš tiesų įvyko? Epilepsijos priepuoliai suteikia tą efektą, o šuo- išsprendžia? Nuspręskit patys. Lėtas, tačiau visgi kažką turi.

2013 m. gegužės 17 d., penktadienis

Sidewalls (2011)


Prieš kelias savaites matytas, labai artimas dūšiai argentiniečių filmelis. Martinas nuolat sėdi namie, jis kuria internetinius tinklapius, viską ko jam reikia, užsisako internetu ir į lauką išeina tik pavedžioti šuns, bet netgi tokiu mažu tikslu išlindus į žmones gali rasti su kuo pasidulkint (amazing). Netoliese gyvena Mariana, po ilgos draugystės  ji vėl viena, turi architektės diplomą bet dirba manekenų modeliuotoja. Laisvalaikiu ji stengiasi atrasti savąjį Vilį- piešinyje pavaizduotą figūrėlę žmonių spūstyje. Taigi, vienatvė. Visi protingi tokie, nieko naujo, tik čia tas neturėjimas ką veikti pavaizduotas kaip niekada realiai, nes kurį laiką dar sugebi užsiimti, tačiau neišvengiamai galų gale sėdi nevilty. Kai virtualus bendravimas seniai išstūmęs natūralų pašnekesį, ir žmonės nebemoka paprastai užkalbinti nepažįstamo, arba pastangos nueina niekais, nes pamiršai, kaip tai daroma ir jautiesi nejaukiai. Keista, kad nei vienas jų neturi draugų, juk yra bendradarbiai ar moksladraugiai, nors kaimynai? O gal čia gyvenimo didmiestyje kaina- niekam niekas nerūpi. Įdomu matyti, kad tokį filmą sukuria ugningo temperamento šalyje; šiuo atveju skandinavai nieko nenustebintų. Nors gal klaidina stereotipai, juk argentiniečių irgi yra visokių, ne vien be perstojo  malantys liežuviais ir besitaškantys seilėm :)

2013 m. gegužės 7 d., antradienis

The Last American Virgin (1982)


Man labai patiko vieno žmogaus vertinimas filmui- taip blogai kad net gerai. Tikslesnio apibūdinimo nerasčiau., kiek kartų aš žvengiau žiūrėdama, jau pradžia gerulė, kaip šešetukas nutaria pasitūsinti :D Pokštai lėkšti, iš pavadinimo matosi, kuo jaunimas čia labai intensyviai užsiima, priešingybė neseniai matytam "Submarine". Filmo moto kaip senos kekšės- kuo daugiau įnirtimo ir kuo mažiau jausmo. Kažkokiu būdu dar pavyksta pamatyt 80's spirit, nors jau manai, kad matei visus įmanomus teen-movies, kompe dar mėtosi kažkokia keistenybė su jaunu Jim Carey. Linksma, kad ne iš kart supratau, ką turi omenyje tuo Last, o pabaiga tokia netikėta kad likau apstulbus, iš kitos pusės, nerealiai gerai atskleista moteriška psichologija (tam tikros kategorijos moterų). Yra kelios nesveikos citatos, super vulgari prostitutė, kvaila meilė ir Siaubinga Pora Antakių. Filmą traukia "gimimo metai", debiliškas humoras ir finalas. Tegyvuoja 80-tieji!

Submarine (2010)


Scena, kuri išliks atmintyje, pačiam filmui seniai pasimiršus- tai Oliverio paruošta lova Džordanai, iškilmingajam Pirmajam Kartui. Ir kaip ji trenkia durimis, sušukus- oh my god, you are a serial killer! Vinis! Komedija tai jau vien dėl to, kad šios biologijos sureikšminimas vyksta šalyje, pasižyminčioje vienu didžiausių nepilnamečių mamų skaičiumi. Kitaip sakant, matom jaunuolius, kuriems nėra vis viena, kur kišti ir kas kiša. Bet čia tik viena medalio pusė, be savo meilės problemų Oliveris turi dar vieną- tėvams gresia skyrybos. Tarp kitko, tėveliai tokie creepy, kad.. Motina dar dar, neskaitysim tų siaubingų trečio dešimtmečio kostiumėlių, bet tėvas.... Kažkoks nevala barzdočius, kaip su tokiu išvis..vienoj lovoj kažkas miega?? Aktoriai puikiai pažįstami Sally Hawkings ir Noah Taylor, smagu matyti pažįstamus veidus, nes britų juostose cast'ai man sunkiai įkandami.Toks mielas apie outsaiderius ir flegmatikus, kurie sugeba išspaust aistros lašelį; kadangi pastangos didžiulės, ir reginys tampa prasmingas. Patiks Rusmoro ir Napoleon Dynamite gerbėjams :)

2013 m. gegužės 1 d., trečiadienis

Happythankyoumoreplease (2010)

Pirma- šis filmas visai nieko, bet dar reikia kelių sekundžių, kad atsigaučiau po to, ką padariau ką tik... Nurašykim tai anginai, susisukusiam proteliui ir pan. Tokiems "šedevrams" reiktų atskiro blog'o, kur pasitenkintumėt pavadinimu, o tinklaraštis vadintųsi- "Laikytis atstu per 500 metrų". Brrr, negaliu. Todėl iškart "atgailaudama:" brūkštelsiu apie komediją neištariamą vienu įkvėpimu. Čia kelios siužeto linijos, bet personažai pažįstami, tai nesigauna kažkoks mindfuck'as. Semas savo rūpesčiui ima globoti pasiklydusį berniuką, vis delsia pranešti soc. tarnyboms, kol įklimpsta. Jo geriausia draugė serga kažkokia keista liga dėl kurios visai neturi plaukų, bet nepameta vilties surasti didžiąją meilę (moterie, jei gyventum LT, džiaugtumeisi ir seksu "iš pasigailėjimo"), ir nukvakus pusseserė, kuri nesuprasi dėl ko gyvenime stradalina; tipo kad draugas nori kraustytis į Los Andželą? Mane jau siutinti ima, kad visos neurozės nurašomos "ai, jis menininkas"..Lygtais tokiu būdu gali sau leisti rodyti ožius, išsidirbinėti ir šikti kitiems ant galvos, nepaliekant tualetinio? Stebuklinga, bet tokios kalės, tavęs gyvenimo draugas NEPALIEKA. Nepagalvokit, filmas man patiko, visos iš jo išplaukusios emocijos mano asmeninė problema :), visgi labiausiai man patiko Semo fragmentas ir pastangos užmegzt nevienanakčius santykius su "gal" talentinga raudonplauke (apie jos sugebėjimus spręskit patys). Bet su amerikietišku kinu turiu baigti, nebent jis būtų 25-40m. senumo...