2022 m. gegužės 31 d., antradienis

Kill List (2011)

Įsitikinau, kad geriau tvirtas scenarijus, negu gera vaidyba, jeigu esi priverstas rinktis, o siaubo filmuose jau taip, retai gali gauti abu, Džekai Nicholsonai patvorėse nesimėto.  Pagrindinis aktorius tragiškai ne vietoje, absoliučiai neįtikino savo šiurpiu buvusio nuožmaus kareivio amplua ir mįslingais įvykiais Kijeve. Čia būtų reikėję chrarizmatiškos asmenybės, kurios vien išvaizda užmena mįslę, palyginimui pateikčiau jaunesnę Willem Defo, Udo Kier, Christopher Walken versiją. Tada ir stengtis per daug nereikėtų, iškart būtų aišku, kad herojaus laukia ypatinga lemtis. O čia kažkoks tešliukas su "meilės rankenom", variantas, už kurio moterys ženyjasi, kai išsilaksto su gražuoliais, ir tenka ramiai kurstyti namų buitiako ugnį, nes kurgi toks pabėgs, meilužė nė nesugebėtų įsiminti jo veido. O pati istorija puiki, mirties nebaimė pasirodo, gali įvaryti baimės, cha cha. Filmas palieka daug klaustukų, pavyzdžiui, kas per žmona, kuri stumia vyrą į darbą, kuris būtų samdomo žudiko?  Jinai irgi atitarnavus Švedijoje, gal atitiko kirvis kotą? Na, bet jei kirvis aštrus ir blizgantis, kotas nususęs, mielieji :D Pabaiga pateisino lūkesčius-  ugnis, kaukės iš šiaudų, daug nuogų papų- kultas.

2022 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis

Old Henry (2021)

Eina 1907-ieji, kaubojų era pasibaigusi- dėka  geležinkelio, galas vyriškam amatui. Atsiskyręs nuošalioje fermoje, ūkininkauja  Henris su sūnumi. Kaip ir visi paaugliai, vaikis nenustygsta vietoje, nori ištrūkti iš prakeikto užkampio, špilkuoja tėvą, kodėl jie čia triūsia kaip nevykėliai, kada technikos pažanga seniai leidžia nelieti prakaito kaip vergui. Žodžiu, pagarbos galėtų daugiau rodyti. Bet dar palaukit, greitai požiūris pasikeis. Vieną dieną pas juos užklysta vienišas žirgas kruvinu balnu, o tolėliau tįso raitelis su šautine žaizda, šalia- nemenka pinigų sumelė. Nujausdamas, kad reikalas nešvarus, Henris nenori veltis, bet galiausiai visgi priglaudžia nelaimėlį po savo stogu. Kaip žinia, kur pinigai, ten laukiniuose vakaruose ir kojotai kaukia- netrukus prisistato tariamas šerifas su svita, tvirtindamas, kad pabėgėlis- plėšikas, ieškomas keliose valstijose. Po truputį auga įtampa, nes akivaizdu, kad abi pusės turi paslapčių. Nei Henris iš kelmo spirtas vėpla kaimietis, nei šerifas- prisaikdytas įstatymo sergėtojas. Tim Blake Nelson ir Stephen Dorff dovanoja mums nuostabią vyrišką akistatą pagal geriausias vesternų tradicijas, o kantriausiems, pabaigoje- virtuazišką susišaudymo šokį.Tik buvo keista, juk persvara akivazdžiai šerifo pusėje, Henris- vienas mūšio lauke, kodėl jo neatjungė keliais pykštelėjimais, o užsiiminėjo šnekomis ir derybomis. Nesvarbu, man vistiek labai patiko, lėtas vystymas visiškai netrukdė, laukiau, kol Tim Blake Nelson atskleis tikrąją savo asmenybę :)

2022 m. gegužės 21 d., šeštadienis

Long Weekend (1978)

Bijojau bus nesąmonė apie gamtos stichiją, keršijančią begėdžiui žmogui už piktadarystes jos valdose, o še tau, gavau puikų atmosferinį siaubeką! Porelė, besiniaujanti lyg šuo su kate, išvažiuoja stovyklauti. Keistas sprendimas, nes moteriškė užpisanti furija, viskas jai netinka. Filmo pradžioje yra juokinga vieta, kur vyras, grįždamas namo, per šautuvo taikiklį seka žmonos judesius- nuostabus santykių įvadas :D Taigi jie išvyksta, pakeliui nutrenkia kengūrą, mėto nuorūkas, šiukšlina ir visaip kitaip nepagarbiai elgiasi motinos gamtos prieglobstyje. Įtampa tarp jųdviejų auga, izoliacija tik paaštrina situaciją. Kaip žinia, Autralijos fauna nėra svetinga, naktį girdėti visokie čežėjimai, krebždėjimai, o nuo vandenyno sklinda kauksmas, nuo kurio kraujas stingsta gyslose, kažkoks vandens žinduolis. Super efektas. Paaiškėja nemalonių asmeninio gyvenimo detalių, o nervinei krizei pasiekus aukščiausią tašką, moteris išvažiuoja mašina, palikusi vyrą vieną miške. Ir prasideda ilgiausia jo gyvenimo naktis. Tobulai sukurtas laukinės gamtos priešiškumas įsibrovėliui, per miško garsus, priartintus gyvūnų kadrus, stingdančią tylą. Laimei, nepasirodo kokia apgailėtina čiupakabra, paranormalus elementas išvis nepanaudotas.Kame siaubas tuomet, paklausite? Atsakyčiau,- vidiniai puvėsiai išplinta ir sunaikina žmogų, nors yra vienas lemiamu momentu pasirodęs paukštis. Galima būtų jį kaltinti konspiracija :D

2022 m. gegužės 12 d., ketvirtadienis

Chained (2012)

Vieną dieną sugriuvo mažo nerūpestingo berniūkščio gyvenimas. Jį ir motiną pagrobė iškrypęs sadistas. Moteriškei viskas baigėsi skausmingai, bet greitai. Girdėjosi  klyksmai už už sienos, o vėliau  susipažinus su psichopato modus operandi, aišku, kokiu būdu nukeliavo pas Abraomą.. Užtat sūnaus laukė šiurpesnė dalia. Žudikas pavertė jį savo tarnu- vaikas turėjo valyti kraujo dėmes, keisti patalynes po kruvinų siestų, ruošti šeimininkui valgį. Gavo ironišką vardą Kiškelis, o kad nepabėgtų, koją sukaustė ilga grandine. Bėgo metai. Įdomiausia, kad žudikas matė Kiškelyje... įpėdinį? Pradėjo mokyti  anatomijos- ant dar šiltų objektų, dėstyti gyvenimo filosofijas- visos moterys kurvos, šitą galima buvo numanyti :D Kol vieną dieną atėjo didžiojo išbandymo metas- pateisinti mokytojo lūkesčius. Kaip patys elgtumėtės? Įtariu, visi varžteliai greitai atsisuktų, paprasčiausiai pamestumėt protą po patirtų baisybių. Mano dėmesį užvaldė Vincento d'Onofrio persona. Nors matome, kad jo vaikystėje nutiko dalykų, kurie turėtų pateisinti šiandieninius įpročius, tiesiog negalime gailėtis. Šlykštynė, monstras, išsigimėlis- nu sustabdykit jį kas nors! Fantastiškas vaidmuo, gaila, už panašius apdovanojimų nedalina, būtų amoralu kažkaip. Dar vienas nustebinęs faktas- režisierė moteris. Antras kartas, kai iš moteriškos sulaukiu akis pjaustančių brutalybių. Pabaigoje dar laukia twist'elis, šiek tiek nušviečiantis Kiškelio likimą. Panašių filmų, manau, pamiršti neįmanoma.

Pandorum (2009)

Sunkiai žiūrėjosi, užtrukau dvigubai, matyt, atpratau nuo sci-fi. Prasukinėjau, ėmiau su draugais šnekėtis messengery, paskui ėjau pavalgyt. Kad kažkas negerai su Deniso Quaido veikėju žinojau iš anksto, neatsimenu, iš kur, taigi pabaigoje twisto blyksnis manęs neapžilpino. Mutantai sukurti įdomiai, priminė čiuvaką, kuris išsitatuiravęs visą kūną, Zombie Boy. Jų atsiradimo pateiktos kelios teorijos, hmmmzz, manęs nepatenkino nei viena :D Pagrindinė mintis šiurpiai prognozuoja, koks likimas laukia mūsų- žemėje žmonių prisidauginę iki negalėjimo, tenka ieškotis kitos planetos! Baigiasi ištekliai ir t.t., asmeniškai nemanau, kad iki to bus prieita, virusai mus sėkmingai prašienaus daug anksčiau :D Taigi išsiunčiamas kosminis laivas, komanda panirus į hibernatinį miegą, iki nuskris. Tačiau kosmose nieko negali prognozuoti, susisuka šarabanai kai kam, išskerdžia jis savo grupę. Po laivą laksto klaikūs žmogėdros, tiesa, kanibalizmui nesako ne, ir tiems keliems netyčia "atšilusiems" reikia iš peties pasistengti, kad išgyventų ir įmintų mįslę. Kokia chuinia čia vyksta, bliat? Turint omeny, kokie galingi pabaisos, sunku patikėti, kaip keliems žmogeliams pavyksta juos įveikti, ypač man užkliuvo, kaip žmonės skraido ore, atsitrenkdami nugara į sieną, ir kaip niekur nieko pakilę kapojasi toliau :D  Bet šlapukų į kosminę odisėją ir nesiųstų, ar ne? :D Vienu žodžiu, filmo stilistika patiko, vaizdo efektai irgi, bet profesionalus lakstymas nuo tų užsikačialinusių plikių.. užkliuvo, nors tu ką. Tiesa, mano mėgstamą Norman Reedus jie greitai suniamnioja, šikniai, bet vistiek. 



2022 m. gegužės 4 d., trečiadienis

The Dry (2020)

Vystymas  priminė Beautiful Kate, kitą neseniai aprašytą australų juostą. Dvi laiko linijos, paauglystė ir suagusiojo dabartis, mažas miestelis, į kurį grįžti po daugybės metų, netektis. Kaip taisyklė, sugrįžimai atgal visada pažymėti kartėlio, apmaudo, ne veltui sako- kartą palikus, reikia nebesigręžioti. Detektyvas grįžta į gimtąjį miestelį, į vaikystės draugo laidotuves. Tik tragedija platesnio masto- nužudyta žmona ir sūnus, jo paties lavonas randamas už poros kilometrų. Įtariama, kad išpleškino šeimą ir tada nusižudė pats. Sielvartaujantys velionio tėvai prašo dar kartą dirstelėti į bylą, jie netiki, kad sūnus galėjo taip pasielgti. Šarmo priduoda tai, kad  detektyvo grįžimas atveria senas žaizdas. Kai kas jį kaltina dėl paslaptingos draugės mirties jaunystėje, kad neilgai trukus po to jis pabėgo. Nesvetingumas parodomas itin šiurkščiai, bet herojaus nervai geležiniai, ne veltui faras. Taigi dvigubas kriminalas, sėdi, spėlioji. Man patinka, kaip žmogžudystės istorijos perša akivaizdžią įvykių eigą, tada padaro staigų suktuką, ir gauni sprigtą į kaktą. Seniai žinomas triukas, bet vis užlipi ant grėblio :D Pavadinimo neiššifravau, kažką mini, kad seniai lijo, ir viskas.