2022 m. gegužės 12 d., ketvirtadienis

Chained (2012)

 

Pandorum (2009)

Sunkiai žiūrėjosi, užtrukau dvigubai, matyt, atpratau nuo sci-fi. Prasukinėjau, ėmiau su draugais šnekėtis messengery, paskui ėjau pavalgyt. Kad kažkas negerai su Deniso Quaido veikėju žinojau iš anksto, neatsimenu, iš kur, taigi pabaigoje twisto blyksnis manęs neapžilpino. Mutantai sukurti įdomiai, priminė čiuvaką, kuris išsitatuiravęs visą kūną, Zombie Boy. Jų atsiradimo pateiktos kelios teorijos, hmmmzz, manęs nepatenkino nei viena :D Pagrindinė mintis šiurpiai prognozuoja, koks likimas laukia mūsų- žemėje žmonių prisidauginę iki negalėjimo, tenka ieškotis kitos planetos! Baigiasi ištekliai ir t.t., asmeniškai nemanau, kad iki to bus prieita, virusai mus sėkmingai prašienaus daug anksčiau :D Taigi išsiunčiamas kosminis laivas, komanda panirus į hibernatinį miegą, iki nuskris. Tačiau kosmose nieko negali prognozuoti, susisuka šarabanai kai kam, išskerdžia jis savo grupę. Po laivą laksto klaikūs žmogėdros, tiesa, kanibalizmui nesako ne, ir tiems keliems netyčia "atšilusiems" reikia iš peties pasistengti, kad išgyventų ir įmintų mįslę. Kokia chuinia čia vyksta, bliat? Turint omeny, kokie galingi pabaisos, sunku patikėti, kaip keliems žmogeliams pavyksta juos įveikti, ypač man užkliuvo, kaip žmonės skraido ore, atsitrenkdami nugara į sieną, ir kaip niekur nieko pakilę kapojasi toliau :D  Bet šlapukų į kosminę odisėją ir nesiųstų, ar ne? :D Vienu žodžiu, filmo stilistika patiko, vaizdo efektai irgi, bet profesionalus lakstymas nuo tų užsikačialinusių plikių.. užkliuvo, nors tu ką. Tiesa, mano mėgstamą Norman Reedus jie greitai suniamnioja, šikniai, bet vistiek. 



2022 m. gegužės 4 d., trečiadienis

The Dry (2020)

Vystymas  priminė Beautiful Kate, kitą neseniai aprašytą australų juostą. Dvi laiko linijos, paauglystė ir suagusiojo dabartis, mažas miestelis, į kurį grįžti po daugybės metų, netektis. Kaip taisyklė, sugrįžimai atgal visada pažymėti kartėlio, apmaudo, ne veltui sako- kartą palikus, reikia nebesigręžioti. Detektyvas grįžta į gimtąjį miestelį, į vaikystės draugo laidotuves. Tik tragedija platesnio masto- nužudyta žmona ir sūnus, jo paties lavonas randamas už poros kilometrų. Įtariama, kad išpleškino šeimą ir tada nusižudė pats. Sielvartaujantys velionio tėvai prašo dar kartą dirstelėti į bylą, jie netiki, kad sūnus galėjo taip pasielgti. Šarmo priduoda tai, kad  detektyvo grįžimas atveria senas žaizdas. Kai kas jį kaltina dėl paslaptingos draugės mirties jaunystėje, kad neilgai trukus po to jis pabėgo. Nesvetingumas parodomas itin šiurkščiai, bet herojaus nervai geležiniai, ne veltui faras. Taigi dvigubas kriminalas, sėdi, spėlioji. Man patinka, kaip žmogžudystės istorijos perša akivaizdžią įvykių eigą, tada padaro staigų suktuką, ir gauni sprigtą į kaktą. Seniai žinomas triukas, bet vis užlipi ant grėblio :D Pavadinimo neiššifravau, kažką mini, kad seniai lijo, ir viskas.