2022 m. gegužės 4 d., trečiadienis

The Dry (2020)

Vystymas  priminė Beautiful Kate, kitą neseniai aprašytą australų juostą. Dvi laiko linijos, paauglystė ir suagusiojo dabartis, mažas miestelis, į kurį grįžti po daugybės metų, netektis. Kaip taisyklė, sugrįžimai atgal visada pažymėti kartėlio, apmaudo, ne veltui sako- kartą palikus, reikia nebesigręžioti. Detektyvas grįžta į gimtąjį miestelį, į vaikystės draugo laidotuves. Tik tragedija platesnio masto- nužudyta žmona ir sūnus, jo paties lavonas randamas už poros kilometrų. Įtariama, kad išpleškino šeimą ir tada nusižudė pats. Sielvartaujantys velionio tėvai prašo dar kartą dirstelėti į bylą, jie netiki, kad sūnus galėjo taip pasielgti. Šarmo priduoda tai, kad  detektyvo grįžimas atveria senas žaizdas. Kai kas jį kaltina dėl paslaptingos draugės mirties jaunystėje, kad neilgai trukus po to jis pabėgo. Nesvetingumas parodomas itin šiurkščiai, bet herojaus nervai geležiniai, ne veltui faras. Taigi dvigubas kriminalas, sėdi, spėlioji. Man patinka, kaip žmogžudystės istorijos perša akivaizdžią įvykių eigą, tada padaro staigų suktuką, ir gauni sprigtą į kaktą. Seniai žinomas triukas, bet vis užlipi ant grėblio :D Pavadinimo neiššifravau, kažką mini, kad seniai lijo, ir viskas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą